Kastilijos karalystė
| Reino de Castilla Kastilijos karalystė |
|||||
|
|||||
|
|||||
| Sostinė | Burgosas, Toledas | ||||
| Kalbos | ispanų, baskų, arabų | ||||
| Valdymo forma | monarchija | ||||
| karalius | |||||
| 1037–1065 | Ferdinandas I | ||||
| 1469–1479 | Izabelė I | ||||
| Parlamentas | kortesai | ||||
| Era | Viduramžiai | ||||
| - Ferdinandas I Kastilietis pasiskelbė Kastilijos karaliumi | 1037 | ||||
| - Susijungė su Aragono karalyste | 1479 m. | ||||
Kastilijos karalystė (isp. Reino de Castilla – pilių kraštas) – Ispanijos istorinė valstybė.
Istorija [taisyti]
Pirmąkart teritorija tarp dabartinės Burgoso provincijos ir Kantabrijos kalnų pavadinta Kastilija apie 800 m. Šalis IX a. išsiplėtė, apėmė keletą nesusijusių viena su kita grafysčių, kurių valdytojus skirdavo Astūrijos ir Leono karaliai. X a. Fernanas Gonzalezas (m. 970 m.) grafystes suvienijo į vieną – Kastilijos grafystę, jos centru tapo Burgosas. XI a. iš maurų buvo atimtos ir prijungtos žemės iki Duero upės. Grafas Ferdinandas I Kastilietis (valdė 1037–1065 m.) pirmasis pasiskelbė Kastilijos karaliumi, jam valdant prasidėjo žygiai į pietus, į teritoriją iki Andalūzijos, kuri vėliau vadinta Naująja Kastilija. Teritorija ypač išsiplėtė valdant Leono ir Kastilijos karaliui Alfonsui VI (1072–1109 m.) ir Alfonsui VII (1126–1257 m.), ji vyravo Ispanijoje.
Kastilijos plėtrą pristabdė musulmonų Almoravidų (nuo 1086 m.) ir Almohadų (nuo 1146 m.) įsiveržimai. 1188 m. Kastilijos karalius Alfonsas VIII privertė atskira valstybe tapusio Leono karalių prisiekti ištikimybę. Karalius Ferdinandas III 1230 m. paveldėjo Leono sostą, abi karalystės buvo galutinai suvienytos. XIII a. Kastilija tapo vienu Pirėnų pusiasalio kultūros centrų, 1208 m. įkurtas universitetas. Švietimo plėtrą ypač rėmė Alfonsas X Išmintingasis (1257–1284 m.). XIII a. Kastilijoje atsirado kortesai. 1383–1385 m. Kastilija nesėkmingai mėgino prisijungti Portugaliją.
Politinę galią pavyko dar labiau sustiprinti XV a.: 1412 m. Kastilijos kilmės dinastija ėmė valdyti Aragono karalystę, abiejų kraštų diduomenės suartėjo, o 1469 m. Kastilijos karalienė Izabelė I ištekėjo už Aragono karaliaus Ferdinando Kataliko ir 1479 m. sudaryta abiejų karalysčių unija davė pradžią vieningos Ispanijos karalystės susikūrimui.[1]
Šaltiniai [taisyti]
- ↑ Kastilijos karalystė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 539 psl.