Keturšalio pakto derybos
Šis straipsnis apie derybas tarp TSRS ir Trečiojo Reicho dėl TSRS narystės Ašies bloke. Apie tarptautinę sutartį tarp Britanijos, Prancūzijos, Italijos ir Vokietijos skaitykite straipsnyje Keturių paktas.
Keturšalis paktas, arba Keturių Ašies šalių paktas (rus. Пакт четырёх держав Оси) buvo sutarties projektas dėl draugiškų santykių ir ekonominio bendradarbiavimo, įskaitant jungtinius karinius veiksmus prieš kitas valstybes, tarp TSRS ir Ašiai priklausančių valstybių, visų pirma Trečiojo Reicho. Derybos vyko 1940 m. spalio ir lapkričio mėnesiais. Pavykusių derybų atveju TSRS būtų tapusi ketvirtąja Ašies nare. Pagrindą glaudesniam bendradarbiavimui sudarė prieš metus pasirašytas Molotovo-Ribentropo paktas. Derybos vyko Berlyne, jose dalyvavo TSRS užsienio reikalų ministras Viačeslavas Molotovas, Trečiojo Reicho fiureris Adolfas Hitleris ir Trečiojo Reicho užsienio reikalų ministras Joachimas fon Ribentropas. Abi šalys teikė savo rašytinius pasiūlymus.
Po dvi dienas, nuo lapkričio 12 iki lapkričio 14 d., vykusių derybų, Trečiasis Reichas pateikė Tarybų Sąjungai pirminį Ašies pakto projektą, kuris padalino įtakos sferas keturioms potencialioms Ašies valstybėms (Trečiajam Reichui, Italijai, Japonijos imperijai ir TSRS). Hitleris, Ribentropas ir Molotovas bandė nustatyti Vokietijos ir TSRS įtakos sferas. Hitleris siūlė Molotovui plėsti TSRS įtakos sferas teritorijose į pietus nuo Irano, įskaitant Indiją,[1] palikti Vokietijai priėjimą prie Suomijos išteklių ir atsisakyti TSRS įtakos Balkanuose. Molotovas laikėsi savo plano ir mėgino patraukti Trečiojo Reicho pajėgas iš Suomijos tam, kad gautų priėjimą prie neužšąlančio Baltijos jūros uosto. Be to, Stalinas siekė išlaikyti įtaką Bulgarijoje ir Jugoslavijoje. Šie faktoriai nulėmė tai, kad Molotovas laikėsi tvirtos linijos.
Istoriko Aleksandro Niekričiaus teigimu, 1940 m. lapkričio 25 dieną TSRS pateikė Stalino paruoštą projektą, kuriuo TSRS jungtųsi į keturšalį paktą, jeigu būtų pripažintos TSRS teisės į Bulgariją. Į šį projektą Trečiojo Reicho vadovybė neatsakė ir derybos liko neišspręstos.
Į lapkričio 25 dienos projektą Hitleris sureagavo savo aukštiems kariniams pareigūnams pareikšdamas, kad Stalinas reikalauja „vis daugiau“, kad jis „yra šaltakraujis šantažuotojas“, o „Rusiją reikia kaip galima greičiau parklupdyti“. Galop Trečiasis Reichas sulaužė Molotovo-Ribentropo paktą 1941 m. birželį užpuldamas TSRS.
TSRS-Trečiojo Reicho santykių kaita[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Hitleriui atėjus į valdžią 1933 metais santykiai tarp dviejų šalių buvo gan priešiški. Nacionalsocialistai ėmė aktyviai persekioti vokiečių komunistus, buvo imtasi antisovietinės propagandos. Galų gale, Hitleris savo knygoje Mano kova siūlė dalį Rusijos vokiečių tautai kolonizuoti, o komunistus vaizdavo kaip žydus, naikinančius tautą.[2] Kita vertus, tuometis užsienio reikalų ministras Konstantin von Neurath buvo prieš santykių nutraukimą. Savo ruožtu TSRS spaudoje kartais atsirasdavo priešiškų straipsnių Berlyno adresu. Kita vertus, dar 1933 m. rugpjūtį Molotovas patikino Trečiojo Reicho pasiuntinį Herbertą fon Dirkseną, kad santykiai tarp dviejų šalių priklausys išimtinai nuo Vokietijos elgesio TSRS atžvilgiu.[3] Tačiau vystomą tarpusavio supratimą aptemdė Trečiajam Reichui pasirašius Vokietijos-Lenkijos nepuolimo sutartį 1934 m. sausio mėnesį.[4] Nors TSRS užsienio reikalų liaudies komisaras Maksimas Litvinovas pradžioje laikė Trečiąjį Reichą didžiausia grėsme Tarybų Sąjungai, suprasdamas, kad Raudonoji Armija nėra pakankamai stipri, laikui bėgant bandė galimą Trečiojo Reicho grėsmę neutralizuoti per kolektyvinio saugumo politiką ir bendraudamas su Tautų sąjunga.
Nors 7-ajame Kominterno suvažiavime, vykusiame 1935 metais, buvo skatinama strategija sudaryti aljansus ne tik su komunistinėmis partijomis, tačiau bet kuriomis, pasisakančiomis prieš fašizmą, to paties suvažiavimo metu Molotovas pabrėžė gerų santykių su Berlynu svarbą.[5] Tais pačiais metais abi šalys pasirašė susitarimą kreditui. Vis dėlto Trečiasis Reichas glaudesnių santykių vengė, o 1936 m. lapkritį su Japonija inicijavo Antikominterno paktą. Kilus Ispanijos pilietiniam karui, abi šalys aktyviai rėmė skirtingas kovojančias puses. Taip pat požiūriai išsiskyrė Vokietijai užėmus Čekoslovakijos Sudetų kraštą, Tarybų Sąjungai išreiškus palaikymą Čekoslovakijos teritoriniam vientisumui. Po pastarojo įvykio TSRS siekė slaptų derybų su Jungtine Karalyste ir Prancūzija, tačiau nusivylusi jų požiūriu į TSRS ir jos įtakos sferas, ėmė vesti slaptas derybas su Vokietija. Santykių perkrovimas įvyko žydų kilmės Maksimą Litvinovą pakeitus Viačeslavu Molotovu 1939 m. kovo 9 dieną. Tais pačiais metais rugpjūčio 19 dieną pasirašomas prekybinis susitarimas, o rugpjūčio 23 dieną – nepuolimo sutartis su slaptaisiais protokolais, kuriais pasidalijama įtakos sferomis. Šalys bendradarbiavo 1939 m. rugsėjį Vokietijai užpuolant Lenkiją. Po TSRS invazijos į Lenkiją, rugsėjo 25 dieną, Vokietija ir TSRS perbraižė įtakų sferų žemėlapį ir Lietuva atsidūrė TSRS įtakos sferoje. 1940 m. vasarį šalys pasirašė patį didžiausią prekybinį susitarimą, įskaitant prekybą ginkluote. 1940 m. vasarą TSRS okupuojant Besarabiją ir Šiaurės Bukoviną, priklausiusias Rumunijai, Trečiojo Reicho vadovybė nurodė savo sąjungininkei Rumunijai nesipriešinti. Vis dėlto Baltijos šalių ir Karelijos okupacija sukėlė šiek tiek įtampos santykiuose, tačiau nesutarimai buvo išspręsti jau rugpjūtį.
1940 m. Vokietijai, Italijai ir Japonijai pasirašius Trišalį paktą Ribentropas nusiuntė telegramą Stalinui kviesdamas TSRS tapti ketvirtąja nare.[6] Į tai Stalinas atsakė teigiamai ir į Berlyną nusiuntė Molotovą išsiderėti sąlygų jungtis prie Ašies ir galimai pasinaudoti pakto trūkumais.[7] Manoma, kad deryboms nepasiekus tikslo, Hitleris ėmė svarstyti TSRS invazijos galimybę. 1941 m. sausį pasirašytos sutartys, išsprendžiančios nesutarimus, įskaitant sienos sutartį; taip pat iki 1942 m. pratęsta prekybos sutartis. Taip pat už teritoriją Suvalkijoje, kuri buvo priskirta Vokietijai, tačiau okupuota TSRS, buvo pažadėta sumokėti 31,5 mln. reichsmarkių.
1941 m. birželio 22 dieną įvykdydamas Barbarosos operaciją Trečiasis Reichas sulaužė Ribentropo-Molotovo paktą ir nutraukė galimybes deryboms dėl Keturšalės sutarties.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Giedrius MackevičiusRugsėjo 1-oji – ne tik mokslo diena: kokias „juodas“ datas ji žymi?, Kauno diena, 2018-08-31. Nuoroda tikrinta 2021-08-25.
- ↑ Bracher, Karl D., The German Dictatorship, Praeger, New York, 1976, p.425; Parrish, Thomas (ed.), The Simon and Schuster Encyclopedia of World War II, Simon and Schuster, New York, 1978, p. 398; Taylor, James, and Warren Shaw, The Third Reich Almanac, World Almanac, New York, 1987, p.212.
- ↑ Haslam, The Soviet Union and the Struggle, p. 22.
- ↑ Carr, E. H. (1949) From Munich to Moscow. I. Soviet Studies 1 (1), 3–17.
- ↑ Haslam, The Soviet Union and the Struggle, p. 46.
- ↑ Philbin III 1994, pp. 49–50
- ↑ Brackman, Roman, The Secret File of Joseph Stalin: A Hidden Life, London and Portland, Frank Cass Publishers, 2001, ISBN 0-7146-5050-1, psl. 341
|
Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |