Handža

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Ženklas Pusane. Bomosa metro stotelės pavadinimas užrašytas (iš viršaus į apačią) su hangul, lotynų abėcėle ir handža.

Handža (kor. 한자, 漢字) yra korėjiečių kalboje naudojamų kiniškų ženklų visuma. Beveik visi ženklai yra tradiciniai (nesupaprastinti), todėl nemaža dalis skiriasi nuo naudojamų Kinijoje arba Japonijoje. Jie skaitomi kinišką tarimą pritaikant prie vietos kalbos. Su handža į korėjiečių kalbą yra atkeliavę daug kiniškų žodžių, mokslinių terminų (apie 60% visų daiktavardžių). Nuo XIX a. pabaigos handža reikšmė palaipsniui silpsta, daugelis kiniškos kilmės žodžių rašoma su hangul abėcėle. Šiuo metu naudojimas išlikęs tik Pietų Korėjoje, o Šiaurės Korėjoje uždraustas ir rašoma išimtinai tik su hangul.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

1948 m. priimtos Pietų Korėjos Konstitucijos tekstas, kuriame galima matyti hangul ir handža derinimą.

Handža į Korėją atkeliavo plintant budizmui (nuo IV a.) ir klasikiniams Kinijos tekstams. Iki XV a., kada buvo sukūrta hangul abėcėlė, handža išliko pagrindine korėjiečių kalbos rašto sistema. Siekiant išreikšti gramatines korėjiečių kalbos ypatybes, be kiniškų ženklų buvo naudojami papildomi išvestiniai simboliai. Plintant hangul raštui, handža pradėtas derinti su juo: kiniškos kilmės žodžiai rašomi kiniškais ženklais, o gramatinės galūnės bei korėjietiški žodžiai – vietine abėcėle. Tai ypač išplito XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje.

Po Antrojo pasaulinio karo handža reikšmė stipriai sumažėjo. 1949 m. Šiaurės Korėja apskritai uždraudė kiniškų ženklų naudojimą, o Pietų Korėjoje jie pasitaiko retai, didžioji dauguma žodžių rašomi tik su hangul. Handža išlikus daugiausiai formaliuose tekstuose, mokslinėje literatūroje. Šio rašto tebemokoma Pietų Korėjos mokyklose (900 pagrindinėje mokykloje ir 900 – vidurinėje).[1]

Naudojimas[taisyti | redaguoti kodą]

Čonano miesto stotis. Didesnėmis raidėmis užrašai su hangul, mažesniais – lotynų abėcėle ir handža.

Kai kurie žodžiai korėjiečių kalboje yra užrašomi vienodai su hangul, tačiau skirtingai – su handža. Pavyzdžiui, 首都 (sostinė), 水道 (vandentiekis), 水島 (salos pavadinimas) su hangul užrašomi kaip 수도 (sudo). Siekiant išvengti nesusipratimų, tokiais atvejais žodžiai laikraščiuose, knygose ir kitur gali būti pateikiami tik su handža arba su hangul ir skliausteliuose parašant handža. Dvigubas kiniškos kilmės žodžių užrašymas beveik visais atvejais naudojamas korėjietiškuose žodynuose.

Handža taip pat plačiau naudojama formaliuose tekstuose (teisinėje, mokslinėje literatūroje), nes juose daugiau nusistovėjusios iš kinų kalbos atėjusios terminologijos. Handža atitikmenis turi beveik visi vietovardžiai bei žmonių pavardės ir vardai, tačiau pastaruoju metu atsiranda korėjietiškos kilmės vardų, rašomų tik su hangul.

Galiausiai kiniški ženklai pasitelkiami ir dėl estetinių priežasčių reklamose, plakatuose, laikraščių antraštėse, prekių ženkluose.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Steven Roger Fischer. A History of Writing. Reaktion Books, 2004, p. 187–194

Susiję straipsniai[taisyti | redaguoti kodą]