Iberos pelkynai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Iberos pelkynai

Iberos pelkynai (isp. Esteros del Iberá; iš guaranių k. ý berá – „šviesus vanduo“) – yra šiaurės rytų Argentinoje, centrinėje Korienteso provincijos dalyje. Tai antri pagal dydį pelkynai (po Pantanalio) Pietų Amerikoje. Šioje teritorijoje gausu ne tik pelkių, bet ir ežerų (Fernandeso, Iberos, Galarsos, Medinos), lagūnų, liūnų, šlapynių, upių. Užima 15 000–20 000 km² plotą.

Nuo 1982 m. 13 000 km² plotas paskelbtas saugoma teritorija ir užima 14 % provincijos ploto (didžiausia saugoma teritorija šalyje). Taip pat Iberos pelkynai yra vienas didžiausių gėlo vandens telkinių Pietų Amerikoje. Vyrauja subtropinis klimatas. Drėgna (1700 mm kritulių per metus) ir karšta (vasarą siekia 45 °C). Didelė bioįvairovė. Čia galima sutikti neotropinių ūdrų, karčiuotųjų vilkų, pampų ir maršų elnių, aligatorių, jakarės ir plačiasnukių kaimanų, kapibarų ir t. t., taip pat apie 350 paukščių rūšių. Tropinė augalija: seibos (Argentinos nacionalinė gėlė), chakarandų, balamedžių, ombu medžiai, laurai, gluosniai, victoria regia lapai ir daugybė kitų. Turizmas (turistinis centras – Colonia Pellegrini miestelis).

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]