Tupių kalbos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Tupių
Paplitimas: Brazilija, Bolivija, Paragvajus
Kalbų skaičius: 70
Kilmė:

tupių

ISO 639-2:
Tupi languages.png
Klasifikacija: arikem, avetų, mave, monde, munduruku, puroboros, ramarama, tupari, tupių-gvaranių, žurunų

Tupių kalbos – indėnų kalbų šeima, sudaryta iš apie 70 kalbų, vartojamų Pietų Amerikos centrinėje dalyje (daugiausia Brazilijoje, Bolivijoje ir Paragvajuje). Jai priklauso plačiai vartojama gvaranių kalba.

Kaikurios šios kalbų šeimos kalbos buvo stipriai paveiktos kolonijiniu laikotarpiu Pietų Amerikoje veikusių jėzuitų. Jie standartizavo vietinius dialektus į bendrą kalbą, kuria skleisdavo Dievo žodį (senoji tupių kalba, šiuolaikinė gvaranių kalba). Tupių kalbų šeimai priklauso ir nedidelės kalbos, kuriomis kalba vos viena kita indėnų bedruomenė.

Klasifikacija[taisyti | redaguoti kodą]

Skirstomos į 10 atšakų:

  • arikem: †arikem, karitiana, kabišjana
  • avetų
  • mave(-satere)
  • monde:
    • monde(-sanamajų)
    • sururi
    • arua: aruaši, sinta – larga, gavjau, kopo
  • munduruku: kuruaja, munduruku
  • puroboros
  • ramarama: karo (arara, ramarama, uruku, itoguapukų), †urumi
  • tupari: makurapų, tupari, vainoro, mekenšų (kanoė, amniape), †kepkirivatų, sakirambjatų
  • tupių-gvaranių (įtraukia 8 grupes, jų tarpe tupių ir gvaranių kalbas)
  • žurunų: žurunų (jurunų), †manicavų, šipajų

Juki kalbos, priskiriamos tupių kalboms, klasifikacija neaiški.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]