Aptarimas:Gvaranių kalba

Manau, kad kalbų klasifikatorius, priimtas VLKK, turėtų būti Vikipedijos orientyras. O jame šioji kalba nurodoma kaip gvaranių kalba, ne guaranių. Pastarasis variantas turėtų būti tik nukreipiamasis, o ne pagrindinis.

Keli komentarai apie tekstą

Nazalizavimo pavyzdžiai

Manau, kad teikiant nazalizuotų balsių pavyzdžius, aiškesni būtų tokie pavyzdžiai:

• ã - tariama per nosį, panašiai kaip liet. k. žodyje "anka"
• ẽ - tariama per nosį, panašiai kaip liet. k. žodyje "kenkia"
• ĩ - tariama per nosį, panašiai kaip liet. k. žodyje "kinko"
• õ - tariama per nosį, panašiai kaip liet. k. žodyje "gongas"
• ũ - tariama per nosį, panašiai kaip liet. k. žodyje "bunka",

kadangi pavyzdžiuose, kuriuose po aptariamų dvigarsių eina "k" arba "g", atsiranda nazalizavimo (nosinio tarimo) efektas.

Pampos ar pampa?

Siūlau pamąstyti apie terminą "pampos", kuris, mano nuomone, keistinas į vienaskaitinį "pampa". Argumentai: lietuviška tradicija, įskaitant tarptuaitnių žodžių žodyną; originalas irgi vienaskaitinis (pampa = llanura pampeana").

Priebalsis ir priebalsė

Kai kuriais atvejais verta skirti šiuos du terminus: priebalsis yra garsas, o priebalsė yra raidė. Taigi jeigu aiškiai kalbame apie tarimą, sakome priebalsis, o jeigu apie grafinę garso išraišką, t.t. raidę - priebalsė.

Oriniai priebalsiai

Nesu tikras dėl "orinių" balsių, "inkliuzyvinių" ir "ekskliuzyvinių" įvardžių, bet stokodamas kompetencijos netaisiau. Konsultantas 20:56, 2008 sausio 17 (EET)

Labai dėkui už taisymus ir vertingas pastabas. Inkliuzyvinis asmuo kai sąvokoje mes įtraukiamas ir aš (mes einame, jų tarpe ir aš), ir kai neįtraukiamas aš sąvokoje mes (mes einam, bet aš neeinu, logiškai sunkoka suvokti :( šiaip aišku būtų geriau pakeisti tuos tarptautinius į lietuviškus, bet vargu ar tiks "įskatomasis" ar "įtrauktinis" asmuo.. O dėl pampos tai čia nėra vienareikšmis variantas, kadangi Peru ir Bolivijoje pampa vadinama bet kokia lyguma, taigi dideli lygumų plotai gali būti vadinami pampas. * Hugo _¿díme? 21:04, 2008 sausio 17 (EET)

Dėl pampos: kadangi ankstesnė lietuviška tradicija yra vienaskaitinis žodis (žr. tarptautinyką), galbūt čia nutinka kaip su "stepe": rūšinis žodis yra vienaskaitinis (=pampa), o kai siejama su daugiau kaip viena konkrečių teritorijų, tampa "pampomis" (plg. "giria", "miškas" vienaskaita kaip žodyno terminas, bet vartojama ir dgs. forma "girios", "miškai")