Glenn L. Martin Company
| Vaizdas:Glenn L Martin Company logo.png | |
| Buvusi forma | Akcinė bendrovė |
|---|---|
| Pramonė | Aviacija Kosmosas |
| Likimas | Susijungė |
| Perėmėjas (-ai) | Martin Marietta Corporation |
| Įkurta | 1917 m. |
| Įkūrėjas (-ai) | Glenn L. Martin |
| Uždaryta | 1961 m. |
| Centrinė būstinė | Santa Ana, Kalifornija,  Jungtinės Amerikos Valstijos |
Glenn L. Martin Company (1957–1961 m. vadinta The Martin Company) – JAV aviacijos ir kosmoso pramonės įmonė. Ją įkūrė JAV aviacijos pradininkas Glennas L. Martinas. Įmonė veikė 1917–1961 m. Šeštajame ir šeštajame dešimtmečiuose „Martin Company“ veikla iš aviacijos pramonės išsiplėtė į valdomų raketų, kosmoso tyrinėjimų ir panaudojimo sritį.
1961 m. „Martin Company“ susijungė su pramonės konglomeratu „American-Marietta Corporation“; taip susikūrė „Martin Marietta Corporation“. 1995 m. „Martin Marietta“ susijungė su aviacijos milžine „Lockheed“, taip susiformavo koncernas „Lockheed Martin Corporation“.[1][2]
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Ištakos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Įmonę „Glenn L. Martin Company“ 1912 m. rugpjūčio 16 d. Kalifornijos valstijos Santa Anos mieste įkūrė aviacijos pradininkas Glennas Lutheris Martinas.[3] Įmonė savo veiklą pradėjo nuo karinių mokomųjų lėktuvų gamybos. 1916 m. rugsėjį Martinas priėmė brolių Raitų įmonės („Wright Company“) susijungimo pasiūlymą. Taip susiformavo „Wright-Martin Aircraft Company“. Bendros įmonės veikla susidūrė su sunkumais ir 1917 m. rugsėjo 10 d. Glennas Martinas pasitraukė iš įmonės bei įkūrė antrąją „Glenn L. Martin“ kompaniją. Naujosios įmonės būstinė buvo Ohajo valstijos Klivlande, o vėliau persikėlė į Merilando valstijos miestą Baltimorę.[3]
G. L. Martinas taip pat mokė Williamą Boeingą skraidyti ir jam pardavė pirmąjį lėktuvą.
Meksikos revoliucija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1913 m. Meksikos revoliucijos metu Sonoros valstijos sukilėliai iš „Martin“ nusipirko vienvietį „Martin Pusher“ biplaną, ketindami pulti Gvaymo uostą atakavusias federalines karinio jūrų laivyno pajėgas. Lėktuvas iš Los Andželo buvo išsiųstas 1913 m. gegužės 5 d. penkiose dėžėse į Tuksoną, Arizoną per Wells Fargo Express, o tada pervežtas per sieną į Meksikos Nako miestą Sonoros valstijoje. Lėktuvas, sukilėlių pavadintas „Sonora“, ten buvo surinktas ir modifikuotas įrengiant antrą sėdynę bombarduotojui.
„Sonora“ buvo ginkluota vietinės gamybos 3 colių vamzdinėmis bombomis. Šis lėktuvas atliko pirmuosius istorijoje žinomus laivyno bombardavimus iš oro.
Pirmasis pasaulinis karas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pirmojo pasaulinio karo metu pirmieji užsakymai atėjo iš Olandijos Rytų Indijos. Pirmasis užsakymas buvo įvykdytas 1915 m. lapkričio 6 d., pateikiant 2 vnt. TE, 6 TT ir 8 R tipo orlaivius. Pirmoji didelė „Martin“ sėkmė buvo didelio biplano bombonešio MB-1[4] užsakymas, kurį 1918 m. sausio 17 d. pateikė JAV sausumos pajėgos. Įmonė nespėjo užsakymo įvykdyti iki karo pabaigos ir MB-1 pradėjo tarnybą jau pasibaigus karo veiksmams. Tolesnė konstrukcija MB-2 taip pat pasiteisino: JAV karinės oro pajėgos užsakė 20 vnt. šio tipo lėktuvų.[4] Pirmieji penki jų buvo priimti į karinę tarnybą su įmonės suteiktu pavadinimu, o likusieji gavo indeksą NBS-1 (naktinis bombonešis, trumpojo nuotolio). Vėliau JAV Karo departamentas užsakė dar 110 šio tipo lėktuvų, tačiau, turėdama nuosavybės teises žinyba paskelbė ir gamybos konkursą. Gamybos užsakymus gavo mažesnę kainą pasiūliusios įmonės „Curtiss“ (50 vnt.), „LWF Engineering“ (35 vnt.) ir „ Aeromarine“ (25 vnt.). Šis orlaivis buvo vienintelis standartinis bombonešis, naudotas iki 1930 m. Jį eksploatavo septynios eskadrilės: keturios Virdžinijoje, dvi Havajuose ir viena Filipinuose.
Tarpukaris[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1924 m. „Martin Company“ laimėjo konkursą gaminti įmonės „Curtiss“ sukurtą žvalgybinį bombonešį SC-1 ir gavo užsakymą pagaminti 404 vnt. šio odelio orlaivius. 1929 m. „Martin“ pardavė savo gamyklą Klivlando mieste ir pastatė naują fabriką Merilando valstijos Midl Riverio mieste.
Ketvirtajame dešimtmetyje „Martin“ kūrė ir gamino skraidančias valtis JAV kariniam jūrų laivynui ir naujovišką Martin B-10 bombonešį armijai.[5] „Martin Company“ taip pat gamino žymiuosius „China Clipper “ tipo hidroplanus, kuriuos „Pan American Airways“ naudojo maršrutui per Ramųjį vandenyną iš San Fransisko į Filipinus.
Antrasis pasaulinis karas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
260.jpg)
Antrojo pasaulinio karo metu „Martin“ sukūrė keletą labai sėkmingų orlaivių – bombonešius B-26 Marauder [6] ir A-22 Maryland, skraindančios valtys PBM Mariner ir JRM Mars,[7][8] plačiai naudotos gelbėjimui jūroje, kovai su povandeniniais laivais ir transportavimui.
„Martin“ aktyviai dalyvavo ir propagandos bei mobilizacijos kampanijoje: 1941 m. Neatidėliotinų situacijų valdymo biuro filmas „Bombonešis“, kuriame buvo rodomi parodė B-26 gamybos aspektai buvo nufilmuotas „Martin“ gamykloje Baltimorėje.
Pagal karo meto gamybos sutarčių vertę „Martin“ užėmė 14 vietą tarp JAV korporacijų.[9] Savo naujoje bombonešių gamykloje Nebraskos valstijos Ofut Fildo miestelyje bendrovė pastatė 1 585 vnt. B-26 Marauder ir 531 vnt. Boeing B-29 Superfortress. „Martin“ pagamino visus „Silverplate“ tipo B-29, įskaitant „Enola Gay“ ir „Bockscar“, numetusius atomines bombas ant Hirošimos ir Nagasakio.[10]
Pokaris[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1957 m. balandžio 22 d. įmonės pavadinimas buvo pakeistas į „The Martin Company“.[11]
Pokariu „Martin Company“ sukūrė su nesėkmingus bombonešių prototipus XB-48 ir XB-51, šiek tiek sėkmingesnį AM Mauler, sėkmingus taktinius bombonešius B-57 Canberra, hidroplanus P5M Marlin ir P6M SeaMaster ir dvimotorį keleivinį lėktuvą Martin 4-0-4.
„Martin Company“ pagamino Amerikos kosmoso programos raketą Vanguard, iškėlusią pirmuosius JAV palydovus. „Vanguard“ buvo pirmoji JAV kosmoso tyrinėjimo raketa, sukurta nuo nulio kaip orbitinė raketa, o ne modifikuoto suborbitinė raketa (kaip „Juno I“) ar balistinė raketa (kaip JAV armijos „Redstone“). „Martin“ taip pat sukūrė ir pagamino didžiules tarpžemynines balistines raketas „Titan I“ ir LGM-25C „Titan II“. Orlande (Floridos valstija) įsikūrusi „Martin Company“ tapo pagrindiniu JAV armijos raketos „Pershing“ gamybos rangovu.[12]
„Martin Company“ buvo viena iš dviejų „Apollo“ programos rangovų komandų ir aptarnavimo modulių konkurso finalininkų. Visgi NASA sudarė projektavimo ir gamybos sutartis su „North American Aviation Corporation“.
.jpg)
„Martin Company“ gamino raketas Nacionalinei aeronautikos ir kosmoso administracijai bei JAV oro pajėgoms. Viso pagaminta daugiau nei 100 „Titan III“ serijos raketų, įskaitant „Titan IIIA “, svarbesnį „Titan IIIC“ ir „Titan IIIE“. Be šimtų Žemės palydovų, šiomis raketomis į kosmosą buvo išsiųsti išsiųsti abu „Voyager“ programos kosminiai zondai, du „Viking“ programos zondai į Marsą ir du „Helios“ zondai į žemas Saulės orbitas.
„Martin Company“ „Space Shuttle“ programai pagamino „Titan IV “ raketų seriją. Savo eksploatacijos pradžioje „Titan IV“ buvo galingiausia kosminė raketa. „Titan IV“ buvo naudojami iškelti labai sunkių JAV karinės žvalgybos palydovų seriją, taip pat, kartu su „Centaurus“ raketa kaip trečiąja pakopa, buvo panaudota 1997 m. paleisti Cassini kosminiam zondui į Saturną.
2004 m., nutraukus „Titan IV“ gamybą, JAV nebeliko raketos, galinčios gabenti sunkesnį naudingąjį krovinį nei „Space Shuttle“.
1961 m. „Martin Company“ susijungė su chemijos produktų ir statybinių medžiagų gamintoja „American-Marietta Corporation“. Susijungimo išdavoje susiformavo koncernas „Martin Marietta Corporation“. 1995 m. tuometinis trečiasis pagal dydį šalies gynybos rangovas „Martin Marietta“, susijungė su tuo metu antru pagal dydį šalies gynybos rangovu „Lockheed Corporation“; taip susiformavo didžiausia gynybos pramonės įmonė pasaulyje „Lockheed Martin Corporation“ .[2]
„Martin Company“ dirbo daug Amerikos aviacijos ir kosmoso pramonės įkūrėjų, įskaitant:
- Dandridge M. Cole – „General Electric“ aviacijos ir kosmoso inžinierius
- Donald Douglas – „Douglas Aircraft“, vėliau „McDonnell Douglas“ įkūrėjas (dabar „Boeing“ dalis)
- Lawrence Dale Bell – „Bell Aircraft“, dabar „Bell Helicopter“, įkūrėjas.
- James S. McDonnell – „McDonnell Aircraft“, vėliau „McDonnell Douglas“ įkūrėjas (dabar „Boeing“ dalis)
- JH „Dutch“ Kindleberger – „North American Aviation“ generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas
- Hans Multhopp – NASA Space Shuttle kūrėjas
- CA Van Dusen – „Brewster Aeronautical Corporation“ vienas kūrėjų
Gaminiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Modelio pavadinimas | Pirmas skrydis | Pagaminta vnt. | Tipas |
|---|---|---|---|
| Martin MB-1 | 1918 | 20 | Dvimotoris biplanas bombonešis |
| Martin NBS-1 | 1920 | 130 | Dvimotoris biplanas bombonešis |
| Martin MS | 1923 | 6 | Vienmotoris žvalgybinis biplanas |
| Martin N2M | 1924 | 1 | Vienmotorio mokomojo biplano prototipas |
| Martin MO | 1924 | 36 | Vienmotoris žvalgybinis monoplanas |
| Martin T3M | 1926 | 124 | Vienmotoris biplanas torpednešis |
| Martin T4M | 1927 | 103 | Vienmotoris biplanas torpednešis |
| Martin BM | 1929 | 33 | Vienmotoris biplanas torpednešis |
| Martin XT6M | 1930 | 1 | Vienmotoris biplanas torpednešis |
| Martin PM | 1930 | 55 | Dvimotorė patrulinė skraidanti valtis |
| Martin XP2M | 1931 | 1 | Trimotoris žvalgybinis monoplanas-torpednešis |
| Martin P3M | 1931 | 9 | Trimotorė žvalgybinė skraidanti valtis-torpednešis |
| Martin B-10 | 1932 | 348 | Dvimotoris monoplanas bombonešis |
| Martin M-130 | 1934 | 3 | Keturmotorė keleivinė skraidanti valtis-avialaineris |
| Martin 146 | 1935 | 1 | Dvimotorio bombonešio prototipas |
| Martin M-156 | 1937 | 1 | Keturmotorė keleivinė skraidanti valtis-avialaineris |
| Martin PBM Mariner | 1939 | 1 366 | Dvimotoris žvalgybinis monoplanas-bombonešis |
| Martin 167 Maryland | 1939 | 450 | Dvimotoris monoplanas-bombonešis |
| Martin B-26 Marauder | 1940 | 5 288 | Dvimotoris monoplanas-bombonešis |
| Martin 187 Baltimore | 1941 | 1 575 | Dvimotoris monoplanas-bombonešis |
| Martin JRM Mars | 1942 | 7 | Keturmotorė keleivinė skraidanti valtis |
| Martin B-29 Superfortress | 1944 | 536 | Keturmotoris monoplanas-bombonešis |
| Martin AM Mauler | 1944 | 151 | Vienmotoris šturmo monoplanas |
| Martin P4M Mercator | 1946 | 21 | Dvimotoris patrulinis monoplanas |
| Martin 2-0-2 | 1946 | 47 | Dvimotoris oro laineris |
| Martin XB-48 | 1947 | 2 | Šešiamotoris reaktyvinio bombonešio prototipas |
| Martin 3-0-3 | 1947 | 1 | Dvimotorio oro lainerio prototipas |
| Martin P5M Marlin | 1948 | 285 | Dvimotorė patrulinė skraidanti valtis |
| Martin XB-51 | 1949 | 2 | Reaktyvinio trimotorio bombonešio prototipas |
| Martin 4-0-4 | 1950 | 103 | Dvimotoris oro laineris |
| Martin B-57 Canberra | 1953 | 403 | Dvimotoris reaktyvinis bombonešis |
| Martin P6M SeaMaster | 1955 | 12 | Keturmotorė reaktyvinė patrulinė skraidanti valtis |
| Martin/General Dynamics RB-57F Canberra | 1963 | 21 | Dvimotoris reaktyvinis žvalgybos lėktuvas |
| Martin M2O-1 | 3 | Vienmotoris žvalgybinis biplanas | |
| Martin XO-4 | n.d. | 0 | Vienmotoris žvalgybinis biplanas |
| Martin 70 | ~2 | Vienmotoris pašto biplanas | |
| Martin XNBL-2 | n.d. | 0 | Dvimotoris biplanas bombonešis, nepastatytas |
| Martin XLB-4 | n.d. | 0 | Dvimotoris biplanas bombonešis, nepastatytas |
| Martin XB-16 | n.d. | 0 | Dvimotoris monolanas bombonešis, nepastatytas |
| Martin XB-27 | n.d. | 0 | Dvimotoris monolanas bombonešis, nepastatytas |
| Martin XB-33 Super Marauder | n.d. | 0 | Dvimotoris monolanas bombonešis, nepastatytas |
| Martin XB-68 | n.d. | 0 | Dvimotoris monolanas bombonešis, nepastatytas |
| Martin 193 | n.d. | 0 | Šešiamotorė krovininė skraidanti valtis, nepastatyta |
| Martin P7M SubMaster | n.d. | 0 | Keturmotorė stūmuoklinė ir dvimotorė reaktyvinė skraidanti valtis |
Lėktuvų varikliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Martin 333, keturių cilindrų apverstas stūmoklinis variklis
Raketos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- AAM-N-4 Oriole
- ASM-N-5 Gorgon V
- MGM-1 Matador
- Mace MGM-13
- MGM-18 Lacrosse
- Bold Orion
- Titan (raketų šeima)
- Viking (raketa)
Raketiniai greitintuvai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Keturių pakopų raketa „Vanguard“ .
- Titan II GLV
- Titan III
- Titan IV
- XX a. devintojo dešimtmečio viduryje, mažinant ginkluotę 54 Titan II tipo raketos buvo pervestos iš tarpkontinentinių balistinių raketų klasės į palydovų nešėjus. 50 tokių raketų buvo panaudotos iškelti palydovus, likusios – atiduotos į metalo laužą arba perduotos muziejams.
Automobiliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1928 m. Martin 100 Aerodynamic [13]
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ "Lockheed Martin History. " Archyvuota kopija 2011-04-03 iš Wayback Machine projekto. lockheedmartin.com.
- ↑ 2,0 2,1 Lockheed Martin Company history. " fundinguniverse.com. Nuoroda tikrinta: July 30, 2011.
- ↑ 3,0 3,1 Rumerman, Judy. "The First U.S. Aircraft Manufacturing Companies. " Archyvuota kopija 2007-09-30 iš Wayback Machine projekto. U.S. Centennial of Flight Commission, 2003.
- ↑ 4,0 4,1 , "Glenn L. Martin Co. " The Encyclopedia of Cleveland History. Nuoroda tikrinta: July 30, 2011.
- ↑ Herman, Arthur. Freedom’s Forge: How American Business Produced Victory in World War II, p. 6, Random House, New York, NY. ISBN 978-1-4000-6964-4.
- ↑ Herman, Arthur. Freedom’s Forge: How American Business Produced Victory in World War II, p. 238, Random House, New York, NY. ISBN 978-1-4000-6964-4.
- ↑ Herman, Arthur. Freedom’s Forge: How American Business Produced Victory in World War II, p. 277, Random House, New York, NY. ISBN 978-1-4000-6964-4.
- ↑ Goebel, Greg. „The Martin Mariner, Mars, & Marlin Flying Boats. „ Air Vectors. Nuoroda tikrinta: July 30, 2011.
- ↑ Peck, Merton J. & Scherer, Frederic M. The Weapons Acquisition Process: An Economic Analysis (1962) Harvard Business School p.619
- ↑ Herman, Arthur. Freedom’s Forge: How American Business Produced Victory in World War II, pp. 330–1, Random House, New York, NY. ISBN 978-1-4000-6964-4.
- ↑ . ISBN 0-67-174998-6.
{{cite book}}: Missing or empty|title=(pagalba) - ↑ Jolliff, Elizabeth C. (20 May 1974). History of the Pershing Weapon System. Redstone Arsenal, Alabarrla 35809: U.S. Army Missile Command. p. 288.
- ↑ „Martin Aerodynamic- 1928“. Lane motor museum