Cassini-Huygens

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Cassini-Huygens

Organizacija: NASA, ESA, ASI
Šalis: Flag of the United States.svg JAV, ES
NSSDC ID: 1997-061A
Programa: --
Misijos tikslas: Saturno palydovas Titanas
Misijos tipas: praskriejimas, kosminio aparato nuleidimas, palydovas
Paleidimo data: 1997 m. spalio 15 d.
Paleidimo vieta: Kanaveralo kyšulys, JAV
Paleidimo įrenginys: raketa-nešėja
„Titan IV-B/Centaur“
Masė: 5600 kg
Misijos rezultatas: sėkminga
Ankstesnė misija: --
Velesnė misija: --

Cassini-Huygens – NASA, Europos kosmoso agentūros (ESA) ir Italijos kosmoso agentūros (ASI) paleista kosminė stotis tirti Saturnui, ir jo palydovams Febei, Titanui ir Enceladui. Pavadintas prancūzų astronomo Giovanni Domenico Cassinio ir olandų matematiko, fiziko, astronomo Christiaan Huygenso vardu.

Techniniai parametrai[taisyti | redaguoti kodą]

Nuo „Cassini“ atsiskyręs „Huygens“ leidžiasi ant Titano
„Cassini-Hyugens“ paleidimas

„Cassini-Huygens“ masė yra apie 5600 kg. Pagrindinė dalis – orbitinis modulis, sumontuotas cilindro formos korpuse su viename gale įrengta kryptine parabolinė antena, kitame – raketiniais varikliais. Elektros energiją tiekia radioizotopiniai termoelektriniai generatoriai.

Prie orbitinio modulio šono pritvirtintas disko formos Huygens zondas Saturno palydovui Titanui tirti. Orbitiniame modulyje įrengti prietaisai tarpplanetinei terpei, Saturno žiedams, Saturno ir jo palydovų atmosferų cheminei sudėčiai ir fizikinėms savybėms, Saturno matgnetiniam laukui tyrinėti, bei nuotraukoms daryti.


Misijos tikslai ir eiga[taisyti | redaguoti kodą]

Erdvėlaivio dalis – zondas „Huygens2004 m. gruodžio 25 buvo paleistas į Saturno palydovą Titaną, ant kurio paviršiaus nusileido 2005 m. sausio 14 d. ir į Žemę atsiuntė šio palydovo paviršiaus nuotraukų ir atmosferos stebėjimo rezultatus.

Saturno palydove Encelade dar 2005 m. liepą „Cassini“ užfiksavo didžiulius ledo dalelių ir garų debesis, kylančius iš po palydovo paviršiaus. Tai leidžia daryti prielaidą, jog po Encelado paviršiumi slypi skystas vandenynas.

Pagal duomenis, gautus iš „Cassini“ automatinio erdvėlaivio, mokslininkai šiuo metu tikina, kad skysto vandens ištekliai yra vos kelių dešimčių metrų gylyje, mažo (vos 500 km skersmens), bet aktyvaus, Saturno palydovo Encelado paviršiuje.

Dabartinis (2008 m. 11 mėn.) mokslininkų sumanymas – pasiųsti zondą skrieti pro šiuos debesis bei aplink patį palydovą (Enceladą), siekiant surasti papildomų gyvybės egzistavimo požymių. Vienas patikimiausių tokių požymių būtų sudėtingesnių anglies pagrindu sudarytų organinių molekulių egzistavimas. Dabartinė mokslininkų nuomonė yra ta, kad tokiame vandenyne gyvenančios gyvybės formos turėtų išskirti metaną arba jam analogiškas dujas – būtent jas turėtų sugebėti aptikti „Cassini“.


Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Cassini-Huygens – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka