Balistinė raketa

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Balistinė raketa (angl. Ballistic missile; rus. баллистическая ракета) – raketa, kuri didelę dalį skrydžio trajektorijos skrieja neveikiant varikliui balistine trajektorija. Trumpesnių nuotolių balistinės raketos skrieja Žemės atmosferoje, o didesnių nuotolių raketos dalį trajektorijos skrieja virš atmosferos.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pirmoji balistinė raketa buvo A-4[1], paprastai žinoma kaip V-2, sukurta nacistinėje Vokietijoje Antrojo pasaulinio karo metais vadovaujant T.J. Gertneriui ir Verneriui fon Braunui. Pirmas sėkmingas V-2 paleidimas įvyko 1942 m. spalio 3 d., o kovinis panaudojimas pradėtas 1944 m. rugsėjo 6 d. prieš Paryžių, o dviem dienom vėliau – ir prieš Londoną. Iki Antrojo pasaulinio karo galo buvo paleista virš 3 tūkstančių raketų V-2.

Pirma pasaulyje tarpžemyninė balistinė raketa buvo R-7, o pirmoji JAV tarpžemyninė balistinė raketa – SM-65 Atlas.

Iš viso 30 valstybių naudojo balistines raketas. Jos kuriamos ir toliau, pvz., 2007 m. pasaulyje buvo virš 100 bandomųjų balistinių raketų paleidimų. 2010 m. JAV ir Rusija pasirašė sutartį per 7 m. sumažinti jų tarpžemyninių balistinių raketų ginkluotę (kad 2017 m. abi valstybės jų turėtų po 1550 vienetų.[2]

Tarpžemyninės balistinės raketos Minuteman-III išilginis pjūvis

Skrydis[taisyti | redaguoti kodą]

Tarpžemyninių balistinių raketų skrydžio trajektoriją sudaro trys tarpsniai:

  • variklinis skrydis: Trunka nuo keliasdešimt sekundžių iki kelių minučių. Jo metu gali būti naudojamos kelių raketos pakopų varikliai.
  • laisvasis skrydis: Sudaro didžiąją skrydžio dalį. Paprastai prasideda kosmose, kai varikliai išsijungia. Etapas kosmose leidžia raketomis nuskrieti didelius nuotolius. Tarpžemyninių balistinių raketų apogėjus būna iki 1200 km. Laisvojo skrydžio tarpsnio paprastai neturi balistinės raketos, kurių veikimo spindulys mažesnis kaip 350 km.
  • grįžtamasis skrydis: Raketa grįžta į Žemės atmosferą ir leidžiasi žemyn link taikinio. Pradžia laikomas momentas, kai atmosferos pasipriešinimas ima daryti įtaką raketos trajektorijai ir baigiasi pasiekus taikinį.

Laisvojo skrydžio ir grįžtamasis tarpsniai sudaro raketos skrydžio balistinę trajektoriją.

Balistinės raketos leidžiamos iš:

Balistinių raketų tipai pagal veikimo spindulius[taisyti | redaguoti kodą]

Trident II povandeninio starto balistinės raketos startas iš raketinio povandeninio laivo.

Balistinės raketos dažnai skirstomos pagal veikimo spindulį. Skirtingose valstybėse ši klasifikacija šiek tiek skiriasi:

Povandeninio starto balistinės raketos (angl. submarine-launched ballistic missile; SLBM): Visos šiuolaikinės šio tipo raketos yra tarpžemyninio tipo.

Vidutinio ir didesnių nuotolių balistinės raketos paprastai skirtos branduoliniams užtaisams gabenti, kadangi paprastų sprogstamųjų medžiagų užtaisai tokiose raketose neapsimoka dėl per silpno veikimo. JAV tiria galimybes naudoti įprastinių sprogstamųjų medžiagų kovines galvutes tarpžemyninėse balistinėse raketose dėl galimybės neatidėliojant smogti bet kurioje pasaulio vietoje, nežiūrint į didelę tokių atakų kainą.


Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Zaloga, Steven (2003). V-2 Ballistic Missile 1942-52. Reading: Osprey Publishing. Knygos ISBN Lietuvoje yra „ISBN 978-1-84176-541-9“..
  2. http://www.state.gov/documents/organization/140035.pdf