Fizinio asmens bankrotas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Fizinio asmens bankrotas – teisinė procedūra, kuria skolininkas deklaruoja savo negalėjimą grąžinti skolas. Privaloma bankroto paskelbimo sąlyga yra asmens nemokumas, t. y. negebėjimas vykdyti savo įsipareigojimų. Pagrindinis bankroto tikslas – likviduoti visą skolininko turtą, paskirstyti gautas lėšas (bei gaunamas mėnesines pajamas) kreditoriams, siekiant per tam tikrą laikotarpį atsikratyti beviltiškų skolų ir pradėti gyvenimą iš naujo.

Teisinė procedūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Negalintis vykdyti įsipareigojimų skolininkas kreipiasi į teismą dėl bankroto paskelbimo.
  • Sustabdomi visi prieš skolininką vykdomi išieškojimai.
  • Skolininko turtą perima administratorius.
  • Pardavus turtą padengiama dalis įsiskolinimų.
  • Bankrutavęs asmuo nustatytą atlyginimo dalį numatytu laikotarpiu turi skirti skolų grąžinimui.
  • Pasibaigus numatytam laikotarpiui likusios negrąžintos skolos yra panaikinamos.

Teisiniai skirtumai[taisyti | redaguoti kodą]

Šiuo metu pasaulyje egzistuoja du pagrindiniai fizinių asmenų bankroto modeliai: anglo-amerikietiškas, vadinamas „fresh start“ (bankrutuoti gali kiekvienas panorėjęs, o skolų panaikinimo procedūra yra paprasta) ir kontinentinis-europietiškas, vadinamas „earned fresh start“ (bankrotas ir skolų panaikinimas galimas tik patekusiems į bėdą sąžiningiems skolininkams).

Teisinės fizinių asmenų bankroto procedūros egzistuoja įvairiose šalyse visame pasaulyje ir yra labai įvairios:

Europos Sąjungoje didelis dėmesys skiriamas fizinių asmenų bankroto ir atsakingo kreditų teikimo taisyklių subalansavimui. Tuo tarpu Angloamerikiečių teisės šalyse (JAV, Kanada, Didžioji Britanija) „atsakingo kredito“ sąvoka išvis neegzistuoja, todėl šių šalių fizinių asmenų bankroto įstatymai didžiausią dėmesį skiria „fresh start“ – naujai gyvenimo pradžiai. JAV į fizinių asmenų bankrotą žiūrima kaip į „kolektyvinį draudimą“, būtiną ypač rizikuoti linkusioje visuomenėje, kurioje materialinės sėkmės darbe ir asmeniniame gyvenime kultas yra laikomas šalies ekonominės galios pagrindu.

Teisė[taisyti | redaguoti kodą]

Fizinių asmenų bankroto teisė yra numatyta 2000 m. gegužės 29 d. Europos sąjungos tarybos reglamente (EB) nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų. Šis potvarkis suteikia valstybės-narės piliečiams galimybes atlikti fizinių asmenų bankroto procedūras ir kitoje ES valstybėje-narėje.

Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. spalio 3 d. nutartimi išaiškino, kad, vadovaujantis 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamentu (EB) nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų, bet kuris sprendimas iškelti bankroto bylą, kurį pagal savo jurisdikciją priima valstybės narės teismas, pripažįstamas visose kitose valstybėse narėse nuo to momento, kai sprendimas įsiteisėja bankroto bylą iškėlusioje ES valstybėje. 2012 m. balandžio 4 d. Lietuvos aukščiausias teismas nurodė, kad Europos Sąjungos (ES) valstybių narių teismų sprendimai dėl fizinių asmenų bankroto Lietuvoje turi būti pripažįstami automatiškai ir nedelsiant.

Lietuvoje fizinių asmenų bankroto įstatymas, numatantis galimybę nemokius asmenis atleisti nuo likusių skolų mokėjimo ir padėti išvengti skurdo, buvo priimtas 2012 m. gegužės 10 d. Šis įstatymas įsigalios nuo 2013 m. kovo 1 d.

Susiję straipsniai[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

E-knyga "Fizinių asmenų bankrotas"

Fizinių asmenų bankroto įstatymo rengimo naujienos

Fizinių asmenų bankroto administratorius