Skola
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Skola – piniginė prievolė, kurią įvykdyti turi debitorius kreditoriaus atžvilgiu; piniginė prievolės, turtinio įsipareigojimo išraiška, dydis; grąžintinai paimti pinigai ar koks nors daiktas. Šnekamojoje kalboje taip pat – (moralinė ar kitokia) pareiga, kaltė (jautimasis skolingu)[1].
Rūšys [taisyti]
- Nacionalinė skola
- Valstybės skola
- Municipalinė skola
- Įmonių skolos
- Namų ūkio skola
- Asmeninė skola
Skolos priemonės [taisyti]
Skolos priemonės bei instrumentai yra tokie:
- Paskola (paskolos sutartis, kredito sutartis)
- Skolos raštelis
- Vekselis
- Nota (municipalinė, korporacinė ir kt.)
- Obligacija.
Šaltiniai [taisyti]
- ↑ Skola (Lietuvių kalbos žodynas, LKŽ)