Erdmonas Simonaitis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Erdmonas Simonaitis
Directory of Klaipeda Region 1923.jpg
Klaipėdos krašto direktorija 1923 m. Iš kairės į dešinę: Vilius Gaigalaitis, Mikelis Reisgys, Erdmonas Simonaitis (vadovas), Martynas Toleikis, Kristupas Lekšas
Gimė: 1888 m.
Spiečiai, Tilžės apskritis
Mirė: 1969 m. (~81 metai)
Veinheimas, Vokietija, 1991 m. perlaidotas Lėbartų kapinėse
Veikla: Mažosios Lietuvos politinis ir visuomenės veikėjas.

Erdmonas Simonaitis (1888 m. Spiečiai, Tilžės apskritis1969 m. Veinheimas, Vokietija, 1991 m. perlaidotas Lėbartų kapinėse šalia Klaipėdos) – Mažosios Lietuvos politinis ir visuomenės veikėjas.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

1913 m. įkūrė Tilžės lietuvių klubą, kuriame dalyvavo ir Vydūnas. Pirmojo Pasaulinio karo metu mobilizuotas į Vokietijos kariuomenę. Po tarnybos kariuomenėje nuo 1918 m. rugpjūčio mėn. dirbo vokiečių spaudos skyriaus nariu Vilniuje, kur susipažino ir suartėjo su Lietuvos Tarybos nariais ir kitais lietuvių politiniais veikėjais. Nuo to laiko rėmė mažlietuvių ir didlietuvių politinio suartėjimo idėją. 1918 m. lapkričio viduryje trumpam grįžo į Tilžę, kur dalyvavo steigiant Prūsų lietuvių tautos tarybą, o šiai tarybai priėmus Tilžės aktą, grįžo į Vilnių, akto taip ir nepasirašęs.

1919 m. Klaipėdos kraštą atskyrus nuo Vokietijos, su lietuvininkų delegacija vyko į Paryžių, kur Tautų sąjungos komisijai nuodugniai apibūdino krašto ekonominę padėtį siekdamas įrodyti, jog tik susijungęs su Lietuva, kraštas galės klestėti. 1923 m. buvo nominalus Klaipėdos sukilimo politinis vadovas ir sausio – vasario mėn. vadinamosios „sukiliminės“ direktorijos pirmininkas. Šiose pareigose kreipėsi į Prancūzijos, Italijos ir Anglijos vyriausybes, reikalaudamas iš Klaipėdos krašto išvesti Prancūzijos kariuomenę.

19241926 m. buvo Šilutės apskrities viršininkas, vėliau aktyviai dalyvavo Klaipėdos krašto politiniame gyvenime. Per Neumanno-Zaso bylą gubernatoriaus Jono Navako 1934 m. paskirtas Klaipėdos miesto vyriausiuoju burmistru, tačiau Klaipėdos miesto taryba tokio paskyrimo nepriėmė ir Simonaičiui algos nemokėjo. Buvo šiose pareigose iki 1936 m.

Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, nacių kalintas Mauthauzeno ir Dachau koncentracijos stovyklose. 1946 m. atnaujinus Mažosios Lietuvos tarybos veiklą, atstovavo Vokietijos lietuvių bendruomenei Pasaulio lietuvių bendruomenės seime, buvo Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto narys.

Įvertinimas[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]