Lėbartų kapinės

Koordinatės: 55°39′05″š. pl. 21°16′23″r. ilg. / 55.6513°š. pl. 21.2730°r. ilg. / 55.6513; 21.2730
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Lėbartų kapinės

Neužlaidotame plote stovi koplyčia
Lėbartų kapinės
Lėbartų kapinės
Koordinatės
55°39′05″š. pl. 21°16′23″r. ilg. / 55.6513°š. pl. 21.2730°r. ilg. / 55.6513; 21.2730
Vieta Klaipėdos rajono savivaldybė
Seniūnija Dovilų seniūnija
Plotas ~60 ha
Naudotas veikiančios
Registro Nr. u. k. 44514 / 31638

Klaipėdos miesto Lėbartų kapinės[1] – antros didžiausios kapinės Lietuvoje,[2] įsikūrusios į pietryčius nuo Klaipėdos miesto, Dovilų seniūnijoje, Toleikiuose, šalia Lėbartų kaimo. Pasiekiamos iš kelio  2202  KlaipėdaVeiviržėnaiEndriejavas .

Šalia kapinių pastatytas naujas ritualinių paslaugų kompleksas – krematoriumas su technologinėmis kremavimo patalpomis, gedulo bei atsisveikinimo salėmis. Netaisyklingo apskritimo formos pastatą supa apželdinti pylimai, medžiai. Ateityje čia numatyta įrengti ir kolumbariumą.[3]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kapinės įkurtos sovietmečiu. 1990 m. Lėbartuose perlaidoti Lietuvos partizanai: Žemaičių apygardos vadas Kazimieras Antanavičius-Tauras (1908-1947) ir kiti štabo nariai. Kapavietė įrašyta į Kultūros vertybių registrą.[4] [5]

2007 m. kapinėse įrengta didelė siena urnoms su mirusiųjų pelenais laikyti. Joje 168 vietos buvo užimtos jau per pirmuosius dvejus metus.[6]

2008 m. kapinėse stačiatikių bendruomenė pastatė Aušros Vartų Dievo Motinos koplyčią. Architektūrine išraiška ji artima katalikiškoms koplyčioms, pabrėžiama jos ekumeninė paskirtis. Koplyčia nėra skirta šarvoti mirusiesiems, bet čia gali užeiti pagedėti įvairių konfesijų žmonės, kapinėse laidojantys savo artimuosius.

2019 m. kapinės suskaitmenintos: prie kapinių vartų pakabintos lentelės su QR kodu, kuris padeda surasti kapą.[7][2] Kaime perlaidoti žmonės, kurių palaikai buvo aptikti Zandvero kapavietėje.[8]

2022 m. duomenimis, Lėbartų kapinėms sparčiai pildantis, buvo likę apie 5 proc. laisvų vietų, todėl ieškota sklypo išplėtimui.[9]

Žymių žmonių kapai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lėbartų kapinės
  2. 2,0 2,1 Klaipėdoje – didžiausios Lietuvoje skaitmenizuotos kapinės
  3. Klaipėdos krematoriumo veiklos startas – dar šiemet
  4. „Partizanų kapas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
  5. Partizanų kapavietė Lėbartų kapinėse gargzdumuziejus.lt
  6. Didžiuosiuose miestuose kremavimas taps neišvengiamas
  7. Suskaitmenintos Klaipėdos kapinės
  8. Jurga Petronytė. Nuspręsta, kur bus perlaidoti Zandvero kaimo mirusieji. 2019-03-06, Delfi.lt (tikrinta 2024-04-19).
  9. Kapinėms siūlo Kretingos rajono žemes
  10. „A. Žalio kapas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]