Elamas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Persija-orn.png
Senovės Persijos istorija
Elamas
Kasitai, Mana
Senovės Irano regionai:
Persija, Medija, Hirkanija, Parta, Margiana, Baktrija, Sogdas, Chorezmas, Arija, Arachosija, Drangiana, Gedrosija, Fergana, Turanas
Medijos imperija
Achemenidų imperija
Makedonijos imperija
Seleukidai, Graikai-baktrai
Partai, Kušanai
Sasanidai, Eftalitai
Irano istorija, Afganistano istorija

Elamas (persiškai: تمدن ایلام, arabiškai: حضارة عيلام, graikiškai: Aylam) su sostine Sūzuose buvo į rytus nuo Tigro išsidėsčiusi šalis, kuri šiais laikais vadinama Chuzestanu (dabartiniame Irane). Tai viena iš seniausių rašytiniuose šaltiniuose minimų civilizacijų. Elamo branduolys buvo šių dienų Irano vakariniuose ir pietvakariniuose pakraščiuose (Ilamo provincija ir Kuzestano žemumos) bei kai kuriose Irako pietinėse srityse (Elamo regionas), tačiau Elamo civilizacija apėmė didelę dalį Irano kalnyno.

Civilizacija egzistavo nuo III tūkst. pr. m. e. pradžios iki Achemenidų imperijos užkariavimo 539 m. pr. m. e. Elamo civilizacija laikoma pirmąja Senovės Irano civilizacija. Elamitų kalba negimininga jokiai Irano kalbai, bet galėtų būti didesnės kalbų grupės, vadinamos Elamo-Dravidai, dalis.

Etimologija[taisyti | redaguoti kodą]

Elamitai savo šalį vadino Haltamti (vėliau – Atamti), o kaimynai akadai išvertė tai Elam, o tai reiškia plokščiakalnis. Be to Haltamti vadinama Elamu Senajame Testamente, o elamitai – Elamo palikuonys, vyriausiojo Nojaus sūnaus Semo sūnūs.

Elamo kalnuotas kraštas vis dažniau buvo tapatinamas su lygumoje buvusia vėlyvesne sostine Susa. Geografai po Ptolemėjaus kraštą vadino Suziana. Elamitų civilizacija buvo susitelkusi dabartinėje Kuzestano provincijoje, bet priešistoriniais laikais Elamas tęsėsi iki Farso provincijos. Be to dabartinės provincijos pavadinimas Kuzestanas kilęs iš senovės persų žodžio Hujiyā, reiškiančio „Elamas“.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Elamo istorija žinoma tik fragmentiškai, remiantis daugiausia Mesopotamijos šaltiniais. Elamo istorija tradiciškai dalinama į tam tikrus laikotarpius, besitęsiančius du tūkstantmečius.

Civilizacijos prielaidos[taisyti | redaguoti kodą]

Elamo senoji keramika, IV tūkst. pr. m. e., Tepe Sialkas
Elamo senoji keramika, IV tūkst. pr. m. e., Tepe Sialkas

Elamo civilizacija susiformavo kaip prekybinio tipo civilizacija, kurios pagrindinis tikslas buvo patenkinti derlingojo pusmėnulio civilizacijų poreikius. Viena svarbiausių to meto prekių buvo lazuritas, išgaunamas Afganistano šiaurės rytuose. Tam, kad ši prekė atsidurtų Mesopotamijoje, ji turėjo būti pervežama didžiulius atstumus per Irano kalnyną.

Šiam tikslui iš pradžių ir egzistavo Elamo civilizacija, kuri buvo daugiau prekybinių miestų tinklas, negu kad vientisa valstybė. Ji tapo vienu svarbiausių senojo Lazurito kelio etapų.

Seniausi sluoksniai Elame rodo puodininkystę, kuri neturėjo ekvivalento Mesopotamijoje, bet vėlyvesniu laikotarpiu iškasenos artimos Šumero Uruko laikotarpiui.

Proto-elaminis laikotarpis[taisyti | redaguoti kodą]

Seniausias Elamo zikuratas iš proto-elaminio laikotarpio, Tepe Sialkas

Proto-elaminiu laikotarpiu (apie 3200 – 2700 m. pr. m. e.) ypač suklestėjo Sūzų gyvenvietė (įkurta apie 4000 m. pr. m. e.), buvusi į rytus nuo Tigro ir Eufrato upių, Karuno upės baseine. Ši gyvenvietė tapo paskutiniu lazurito kelio tašku, iš kur ji patekdavo į Mesopotamiją.

Labai svarbios tuo metu Elamo civilizacijos gyvenvietės buvo Tepe Sialkas (Zajandeho upės slėnyje, prie Kašano), Tepe Hissaras (Ozbakis), Tall-i Maljanas (Anšanas), Tepe Jachja, Šahr-i Sokhta (Palaidotas miestas) Zabole.

Tuo metu proto-elamitai sukūrė ir naudojo savitą proto-elamo raštą. Spėjama, kad šios civilizacijos kūrėjai kalbėjo elamitų kalba, tačiau tai nėra įrodyta.

Trans-elaminis laikotarpis[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Džirofto civilizacija.

Proto-elamitų laikotarpis baigiasi tuomet, kai Kišo karalius Enmebaragesis (apie 2650 m. pr. m. e.) nusiaubė ir pavergė Sūzus. Vėliau Sūzuose prasidėjo Avano dinastija, tačiau šis miestas daugiau kaip tūkstančiui metų prarado savo reikšmę.

Vietoj Sūzų galią įgijo netoli nuo Tepe Jahjos buvusi Džirofto gyvenvietė, kuri ėmė kontroliuoti pagrindinę lazurito prekybą. Ji tapo trans-elaminės, arba Džirofto, civilizacijos centru. Kai kurie mokslininkai Džiroftą tapatina su Arata, minima senovės šumerų šaltiniuose.

Džirofto civilizacijoje buvo išvystyta puiki chlorito dirbinių gamyba. Šie dirbiniai randami tiek Mesopotamijoje, tiek Indo civilizacijos gyvenvietėse.

Senasis elamitų laikotarpis[taisyti | redaguoti kodą]

Elamitų imperija (raudona) ir kaimyninės sritys. Parodytos apytikslės Persijos įlankos ribos Bronzos amžiuje

Nuo XXIV a. pr. m. e. vis labiau menko žemyninė prekyba, kadangi atrasti jūrų keliai tarp Mesopotamijos ir Indo slėnio civilizacijos. Dėl tos priežasties išaugo Persijos įlankos prekybiniai uostai, kurie monopolizavo prekybą ir chloritinių dirbinių gamybą. Iš pradžių svarbiausiu uostu tapo Maganas dabartiniame Omane, vėliau – Dilmunas dabartiniame Bahreine.

2300 – 1600 m. pr. m. e. sumenkus žemyniniams keliams, Elamo civilizacija keitė savo pobūdį. Sunyko prekybiniai miestai, civilizacija apsiribojo apie Chuzestano žemumomis. Senuojų elamitų laikotarpiu Elamas susidarė iš karalysčių Irano plokščiakalnyje, susispietusiom Alšane. Elamo centras galutinai persikėlė į Sūzus Chuzestano žemumose. Nuo XIX a. pr. m. e. vidurio Sūzus valdė Eparti dinastija. 1764 m. pr. m. e. Elamas buvo prijungtas prie Babilono.

Vidurinysis elamitų laikotarpis[taisyti | redaguoti kodą]

Dabartinė Chogha Zanbil zigurato vieta, matosi ir pagrindinė struktūra.

XIV a. pr. m. e. viduryje Anšano mieste kyla nauja igehalkidų dinastija, kuri laikoma Elamo atgimimu. Pastatomi Chogha Zambil rūmai, konsoliduojamos pajėgos, o galutinai elamitai nusiaubia Babiloną.

Nuo XIII a. pr. m. e. valdant Sutruchidų dinastijai, Elamas tampa viena stipriausių to meto valstybių, rengusių galingus karo žygius. Laikotarpis truko iki XII a. pr. m. e.

Reljefas panašus į moterį su žuvies uodegą, kuri laiko gyvates

Naujasis elamitų laikotarpis[taisyti | redaguoti kodą]

XII a. pr. m. e. pabaigoje Babilonas vėl užėmė Elamą. Šis buvo nusiaubtas ir po to niekuomet nebeatsigavo. Jį po to valdė įvairios Mesopotamijos imperijos – Senoji Babilono karalystė, Asirija, Naujoji Babilono karalystė.

Elamo kultūra nuo 539 m. pr. m. e. suvaidino lemiamą vaidmenį Achemenidų imperijoje, kai elamitų kalba buvo oficialiai vartojama, o Sūzai tapo viena iš Persijos sostinių. Vikiteka

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]