Aršakidų dinastija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Ashkâniân
Partų imperija
imperija
Blank.png
247 m. pr. m. e. – 224 Blank.png
Location of Partų imperija
Sostinė Asakas, Hekatompilai, Ekbatana, Ktesifonas, Mitradatkirtas
Kalbos partų kalba
Politinė struktūra imperija
Istorija
 - Įkūrimas 247 m. pr. m. e.
 - Užimta Sasanidų 224 m.

Aršakidų dinastija, AršakidaiPartų karalystės valdovų dinastija, valdžiusi 250 m. pr. m. e. – 224 m. e. m. Šios dinastijos atšaka Aršakuni I–V a. valdė Armėnijos karalystę. Jų sukurta imperija dar vadinama Partų imperija. Imperijos kultūrinis ir politinis centras koncentravosi istoriniame Partos regione, bet klestėjimo laikotarpiu ji suvienijo beveik visus Senovės Irano regionus.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Karalystė kilo iš istorinio Partos regiono ir iš klajoklių parnų giminės į pietryčius nuo Kaspijos jūros (dab. pietų Turkmėnija ir šiaurės rytų Iranas). Patys Aršakidai, siekdami įteisinti savo valdžią buvusiose Achemenidų valdose, kildino save iš Artakserso II. Pradininkas Aršakas I.

Jai atsirasti prielaidos susidarė silpstant kraštą valdžiusiai Seleukidų imperijai. Apie 250 pr. m. e. Aršakas I užėmė Seleukidų satrapiją Partėją. Kai kurie mokslininkai Aršaką I tapatina su jo broliu Tiridatu I (apie 230–227 pr. m. e.). Tiridatas I galutinai išsilaisvino iš Seleukidų valdžios, tačiau ankstyvuoju formavimosi laikotarpiu karalystė turėjo kitą svarbų priešą rytuose – Graikų-Baktrų karalystę, kuri buvo įgijusi hegemoniją parnų gyvenamame regione.

Iš pradžių nedidelė karalystė ypač sustiprėjo valdant Mitridatui Didžiajam (171–138 m. pr. m. e.), kol galiausiai suvienijo ir užvaldė visą Irano plokščiakalnį, ir su pertraukomis kontroliavo Mesopotamiją nuo apie 150 m. pr. m. e. iki 224 m. Tai buvo trečioji vietinė senovės Irano dinastija (po Medijos ir Achemenidų dinastijų). Partai (daugiausia dėl sunkiosios kavalerijos sukūrimo) buvo didžiausias Romos imperijos priešas rytuose ir apribojo jos plėtrą iki Kapadokijos (rytų Anatolijos).

Galingiausi valdovai buvo Mitridatas II ir Fraatas III. Aršakidai ir jų vasalinės karalystės kontroliavo beveik visus prekybinius kelius tarp Azijos ir Romos imperijos. Galios viršūnėje partų įtaka siekė Ubarą Arabijoje, smilkalų kelių sankryžą, kur rasta partams būdingos keramikos (bet, atrodo, kad kai kurie senovės istorikai pervertino ankstyvosios Partų imperijos galią).

Partų galia rėmėsi partizanine raitų klajoklių taktika ir organizaciniais gabumais, reikalingais valdyti didelę imperiją, bet tuo jie niekada neprilygo prieš juos ir po jų egzistavusioms Persijos imperijoms. Atrodo, vasalinės karalystės sudarė didžiają imperijos dalį, o heleniniai miestai džiaugėsi autonomija.

Apie 224 m. imperija ėmė irti, ir paskutinį karalių nugalėjo buvęs vasalas, įkūręs Sasanidų imperiją. Aršakidai žlugo Artabanui V 224 m. e. m. pralaimėjus sukilusiems Sasanidams.[1]

Partų Aršakidai[taisyti | redaguoti kodą]

Persija-orn.png
Senovės Persijos istorija
Elamas
Kasitai, Mana
Senovės Irano regionai:
Persija, Medija, Hirkanija, Parta, Margiana, Baktrija, Sogdas, Chorezmas, Arija, Arachosija, Drangiana, Gedrosija, Fergana, Turanas
Medijos imperija
Achemenidų imperija
Makedonijos imperija
Seleukidai, Graikai-baktrai
Partai, Kušanai
Sasanidai, Eftalitai
Irano istorija, Afganistano istorija
Vardas Valdymo metai Pastabos Atvaizdas
Aršakas I 247/238–217 pr. m. e. Įkūrė partų imperiją kovoje su Seleukidais ir Graikais-baktrais
Tiridatas I 248-211 pr. m. e. Aršako I brolis, egzistavimas nėra tikrai žinomas
Artabanas I 217-191 pr. m. e. Nesėkmingas karas prieš Antiochą III Pdc 24587.jpg
Prianatas apie 191–176 pr. m. e. Galbūt Seleukidų vasalas
Fraatas I apie 176–171 pr. m. e. Prianato sūnus, užkariavo plačias valdas iš Seleukidų, jos pasiekė Kaspijos jūrą
Mitridatas Didysis I 171- apie 139 pr. m. e. Užkariavo vakarų Iraną, Mediją ir dalį graikų-baktrų karalystės Mithradatesi.jpg
Fraatas II 138 – 128 pr. m. e. Karai su Seleukidais ir klajokliais rytuose Pdc 24594.jpg
Artabanas II 128 – 123 pr. m. e. Galbūt Fraato II vaikaitis, prarado vakarines provincijas Artabanosi.jpg
Mitridatas II apie 123 – apie 88 pr. m. e. Artabano II sūnus, vakarinę sieną nustūmė iki Eufrato, kariavo rytuose, taip pat prieš Armėniją Pdc 24601.jpg
Gotarzas I 91-80 pr. m. e. Antikaralius, valdė Babilonijoje
Orodas I 80 – 76 pr. m. e. Mitridato II sūnus, valdymo aplinkybės nežinomos Orodesi.jpg
Sinatrukas apie 78 – 71/70 pr. m. e. Sinatrukes.jpg
Fraatas III 71 – 57 pr. m. e. Sinatruko sūnus. Konfliktavo su Roma. Nužudytas sūnų.
Mitridatas III 58/57 pr. m. e. Fraato III sūnus, Medijos ir galbūt Babilonijos valdovas. Konfliktavo su broliu Orodu II ir buvo jo nužudytas
Orodas II 58/57 – 38 pr. m. e. Fraato III sūnus, Armėnija tapo vasaline valstybe, nužudytas Fraato IV Orodesii.jpg
Fraatas IV 38 – 2 pr. m. e. Fraato III sūnus, kariavo su Marku Antonijum, pilietinis karas su Tiridatu II. Sudarė taikos sutartį su Roma. Nužudytas Mūzos. Phraatesiv.jpg
Tiridatas II 35 – 36 pr. m. e. Kariavo su Fraatu IV
Fraatas V 2 pr. m. e. – apie 4 m. e. m. Kariavo su Roma ir Armėnija, tolimesnis likimas nežinomas
Orodas III 4 – 6 m. e. m. Greičiausiai iškeltas diduomenės
Vononas I 6 – 12 Fraato IV sūnus, Artabano III ištremtas ir nužudytas
Artabanas III 10/11 – 38 Ištrėmė Vononą I, stabilizavo valstybę, kariavo pilietiniame kare su Tiridatu III
Gotarzas II apie 38 – apie 51
Vologesas I 5 lar 52-79 ar 80
Mitridatas IV 128 ar 129–147
Vologesas III 148-192
Vologesas IV 191-208 ar 209
Vologesas V 209-apie 212
Artabanas V apie 213–224

Kitos Aršakidų linijos[taisyti | redaguoti kodą]

Be pagrindinės Aršakidų dinastijos, kuri valdė Partų imperiją, jos atšakos įsitvirtino vasalinėse Partų provincijose Pietų Kaukaze. Visos linijos sudarė giminyste paremtą pan-Aršakidų federaciją. Tarp šalutinių linijų buvo:

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Aršakidų dinastija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 47 psl.