Graikų-baktrų karalystė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Graikų-baktrų karalystė
buvusi karalystė
Blank.png
256 m. pr. m. e. – 125 m. pr. m. e. Blank.png
Location of
Sostinė Balchas
Valdymo forma monarchija
Era Senovė
 - Atsiskyrimas nuo Seleukidų 256 m. pr. m. e.
 - Nukariauja tocharai 125 m. pr. m. e. m.

Graikų-baktrų karalystė − valstybė Vidurinėje Azijoje, gyvavusi 256 m. pr. m. e.125 m. pr. m. e., kurią valdė graikų kilmės valdovai. Pagrindinė valstybės dalis buvo Baktrijos regionas (dab. Afganistano šiaurėje), bet karalystė taip pat valdė ir kitas teritorijas dab. Pakistane, Tadžikijoje, Uzbekijoje − istorinius Sogdo, Ferganos, Arachosijos ir kitus regionus.

Valstybės sostinė buvo Balchas.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Diodoto ir Eutidemo dinastijos[taisyti | redaguoti kodą]

Prielaidos karalystei atsirasti susiformavo silpstant Seleukidų imperijai. Mažėjant kontrolei rytiniams regionams, Baktrijos vietininkas (satrapas) Diodotas I paskelbė nepriklausomybę. Nėra tiksliai sutariama, kada atsiskyrimas galėjo įvykti, tačiau šis įvykis siejamas su 255 ar 246 m. pr. m. e. Maždaug tuo metu nuo Seleukidų atsiskyrė ir gretima Partos satrapija, kurioje 247 m. pr. m. e. į valdžią atėjo iranėnų kilmės Aršakas I. Ši pro-persiška valstybė vakaruose atskyrė Graikų-baktrų karalystę nuo graikų civilizacijos centrų.

Demetrijaus I moneta.

Po Diodoto I valdė jo sūnus Diodotas II, o šį 230 m. pr. m. e. nuvertė kitas graikų kilmės didikas − Eutidemas (Strabonas teigia jį buvus Sogdo satrapu). Eutidemo dinastija išplėtė karalystės teritorijas šiaurėje iki pat Ferganos. Jis taip pat turėjo atlaikyti Seleukidų karaliaus Antiocho III bandymus susigrąžinti prarastas teritorijas. Trejų metų Balcho apgultis baigėsi Eutidemo pergale, ir Antiochas III atidavė jo sūnui savo dukterį, taip sudarydamas taiką.

Valdant Eutidemo sūnui Demetrijui (200–180 m. pr. m. e.) karalystė sparčiai plėtėsi į vakarus (laikinai nukariavo partus), pietus (užėmė Arachosiją) ir į rytus (užėmė Hindukušo kalnus ir Gandharos regioną). Jo laikais karalystė vykdė klestinčią prekybą su Kinija, Indija ir sudarė prielaidas Šilko kelio formavimuisi.

Eukratido dinastija[taisyti | redaguoti kodą]

Eukratido moneta.
Persija-orn.png
Senovės Persijos istorija
Elamas
Kasitai, Mana
Senovės Irano regionai:
Persija, Medija, Hirkanija, Parta, Margiana, Baktrija, Sogdas, Chorezmas, Arija, Arachosija, Drangiana, Gedrosija, Fergana, Turanas
Medijos imperija
Achemenidų imperija
Makedonijos imperija
Seleukidai, Graikai-baktrai
Partai, Kušanai
Sasanidai, Eftalitai
Irano istorija, Afganistano istorija

Po ekspansijos karalystėje prasidėjo vidaus neramumai. Baktrijoje 170 m. pr. m. e. valdžią uzurpavo greičiausiai buvęs generolas Eukratidas. Tai sudarė prielaidas naujai užkariautoms sritims rytuose visiškai atsiskirti, ir į čia pabėgo Eutidemo dinastijos palikuonys, įsitvirtinę kaip indo-graikai.

Nepavyko išlaikyti ir teritorijų vakaruose − jas atkariavo Partų imperijos valdovas Mitridatas I. Tuo pat metu iš šiaurės darėsi vis stipresnė klajoklių grėsmė. TocharaiTarimo baseino užėmė šiaurinę karalystės teritoriją − derlingą Ferganos slėnį. Tuo pat metu, spaudžiami tocharų, į pietus ėmė plūsti sakai. Jie nusiaubė tiek gretimą Partų imperiją, tiek Graikų-baktrų karalystę. Apie 155 m. pr. m. e. karalystė buvo netekusi visų savo teritorijų į šiaurę nuo Amudarjos (t. y. Sogdo regiono), kuriame įsitvirtino tocharai.

Manoma, kad 125 m. pr. m. e. tocharai persikėlė per Amudarją ir galutinai sunaikino karalystę. Paskutinysis jos valdovas Helioklis pabėgo iš šalies ir Kabulo slėnyje įkūrė dar vieną valstybę, kuri laikoma viena iš Indo-graikų valstybių.

Kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Korintinis kapitelis iš Aleksandrijos ant Okso.

Graikų-baktrų karalystė, nepaisant jos padėties Vidurinėje Azijoje, buvo stipriai helenizuota valstybė, kurios diduomenė kalbėjo klasikine graikų kalba, rašė graikų raštu, buvo puoselėjama graikų kultūra. Nors Partų imperija ją atskyrė nuo graikų kultūros centrų, karalystė siekė palaikyti ryšius jūra, per helenistinį Egiptą.

Graikų-baktrų miestai Balchas ir Aleksandrija ant Okso atspindi aukšto lygio helenistinę kultūrą. Juose randami graikų teatrai, gimnaziumai, graikiško stiliaus namai, korintinės kolonos. Ypač graikai-baktrai išvystė monetų kalybą, ir laikoma, kad jie pasiekė graikiškų monetų meno viršūnę.

Valdovų sąrašas[taisyti | redaguoti kodą]

Visos datos yra apytikslės ir prieš mūsų erą.

  • Diodoto dinastija:
  • Eutidemo dinastija:
  • Po Demetrijaus mirties karalystė padalyta į dvi dalis: vakarinę (Baktrija-Sogdas) ir rytinę (Paropamisadai, Arachosija, Gandhara).
  • Eukratido dinastija:
  • Eukratidas (170−145),
  • Platonas (166),
  • Eukratidas II (145–140),
  • Helioklis (145–130).