Adadas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Adadas – asirų vėjo, audros, žaibų dievas, garbintas akadų, babiloniečių, asirų, kanaaniečių, Sirijos aramėjų. Žmona – Astartė. Adado ženklai – audra ir žaibai. Kartais vaizduojamas kaip baubiantis jautis.
Dažnai buvo tapatinamas su Baalu (dangaus valdovu). Helenizmo epochoje tapatintas su Dzeusu ir Jupiteriu.
2 tūkstantmečio pr. m. e. pabaigoje pagrindinės Adado kulto vietos buvo Chalebas, Damaskas, vėliau – Dura Europas ir Baalbekas. Kurtos Adado stelos, kuriose būdavo iškalamos trys žvaigždės (vėliau naudotos Vakarų Europos karalių drabužių simbolikoje).[1]
[taisyti] Šaltiniai
- ↑ Adadas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001
