Šumeras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Peršokti į: navigaciją, paiešką
Senovės Mesopotamijos istorija
Mesopotamijos priešistorė
Šumeras
Uras, Urukas, Lagašas, Eridu, Maris, Adabas, Isinas, Kišas, Larsa, Nipūras, Akadas
Akado imperija
Senoji Babilono karalystė
Kasitai, Mitanija
Asirijos imperija
Naujoji Babilono karalystė
Achemenidų imperija
Irako istorija

Šumeras (Shumer, Sumeria, Shinar, šumerų kalba ki-en-gir) – pietinė Mesopotamijos dalis (dabartinis pietų Irakas) nuo šumerų apsigyvenimo ten iki Babilonijos valstybės susidarymo. Tai viena iš penkių autochtoninių ir seniausia Mesopotamijos civilizacija. Manoma, kad akadų kalba „Šumeras“ reiškė „kultūros šalį“.

Pagrindiniai Šumero gyventojai buvo šumerai, neaiškios kilmės tauta, sukūrusi aukšto išsivystymo lygio kultūrą. Pagal vieną iš teorijų šumerai atsirado apie 3500 m. pr. m. e. susimaišius pietų Mesopotamijoje gyvenusiems ubaidams ir iš Arabijos dykumos imigravusiems semitams. Šumerų kalba yra izoliacinė, nesusijusi su semitų kalbomis.

Iš pradžių susikūrė keliolika miestų-valstybių (Adabas, Eridu, Isinas, Kišas, Kulabas, Lagašas, Larsa, Nipūras ir Uras). Nuo klajoklių šumerai gyvenvietes tvėrė nedegtų plytų sienomis, įrengė žemės drėkinimo tinklą, statė miestus, sukūrė valdymo sistemą. Vartėsi žemdirbyste.

Rašytiniai šumerų civilizacijos pažinimo šaltiniai:

  1. Biblija (ST mini Uro miestą, Nemrodą);
  2. pačių šumerų palikimas („Epas apie Gilgamešą“, seniausios istorijoje pasakėčios, mitai, įstatymų rinkiniai).

Turinys

[taisyti] Istorija

[taisyti] Civilizacijos kūrimasis

VI tūkst. pr. m. e. jau būta gyvenviečių. Civilizacijos kūrimąsi paskatino gamtos sąlygos. Tuomet Mesopotamija buvo nederlinga, ir perėjimas prie nederlingos žemės drėkinimo ir buvo civilizacijos atsiradimo priežastis. Civilizacijai susikurti butina: bendra istorija(praeitis) ir bendra religija.

[taisyti] Uruko apylinkės (4300–3100 pr. m. e.)

Susimaišius Mesopotamijos pietuose gyvenantiems ubaidams ir iš Arabijos dykumos atsikėlusiems semitams apie IV tūkst. pr. m. e. pietų Mesopotamijoje susidarė šumerai. Šumerai sukūrė kanalų tinklą Tigro ir Eufrato žemupyje sausindami ten buvusias pelkes. Atsirado pirmieji miestai, kurių svarbiausias buvo Urukas, kuriame gyveno apie 10 000 gyventojų. Apie 3400 metus pr. m. e. atsirado raštas, 4-to tūkstantmečio pabaigoje – bronza. Didesniuose miestuose atsirado amatininkų, vystėsi prekyba..

[taisyti] Tolesnė civilizacijos raida

Šumerų civilizacija buvo miestų civilizacija – ją sudarė vienas nuo kito atskirti 12 miestų (nomų), kurie buvo glaudžiai susiję prekybiniais, ideologiniais, politiniais ryšiais. Tuo tarpu Mesopotamijos šiaurėje apsigyveno akadų gentys. Tarp šumerų ir akadų susikūrė zona, kurioje gyveno abiejų genčių žmonės.

Maždaug 3-ame tūkstantmetyje pr. m. e. Šumerą sudarė daugybė miestų-valstybių, valdomų atskirų karalių. Iš pradžių Šumero miestai: Adabas, Eridu, Isinas, Kišas, Kulabas, Larsamas, Ūras, Urukas, Lagašas, Nipūras buvo nepriklausomi. Pirmasis žinomas šumerų valdovas buvo Etana, kuris gyveno apie 2800 m. pr. m. e. ir buvo Kišo valdovas. Apie 2800 m. pr. m. e. Šumero miestai buvo sujungti į Senovės Šumero valstybę su besikeičiančiais valdovais.

Nipūras buvo seniausias dvylikos nomų religinis ir kultūrinis centras. Jame stovėjo dievo Enlilio šventykla. Urukas buvo pirmoji politinė šumerų sostinė. Jame stovėjo zikuratas deivei Inanai. Uruko liekanų sluoksniuose rastos pirmosios šumerų piktografiniu raštu išmargintos lentelės. Raštas atsirado dėl ūkio poreikių. Perėjo tokias stadijas: piktografinis – ideografinis – fonetinis. Raštą iš šumerų perėmė dukterinė Babilono civilizacija, o taip pat ir asirai, hetitai, kanaaniečiai. Rašoma buvo ant molinių lentelių. Su autentiškais Mesopotamijos rašmenų pavyzdžiais susipažinti galima Lietuvos Mokslų akademijos bibliotekoje.

psz

[taisyti] Šumerų religija

Šumerų deivė
Šumerų deivė
Dievas Lagašas
Dievas Lagašas

Ankstyvųjų Šumerų miestų-valstybių valdymo forma buvo teokratinė, politinė ir religinė valdžia nebuvo išsiskyrusios.

  1. politeistinė (panteone – 3000 dievų)
  2. statė daugiaaukščio daugiapakopio bokšto pavidalo šventyklas – zikuratus
  3. nevertino pomirtinio gyvenimo
  4. miestų globėjų kultas
  5. atskirtos politinė ir religinė valdžios
    1. ŽYNIAI užsiėmė būrimu, matematika, astrologija, muzika
    2. ŽYNĖS religinių apeigų metu grodavo lyromis, arfomis, cimbolais, būgnais, fleitomis
  6. dievų ypatumai:
    1. pirminiai (sudievinti gamtos reiškiniai)
    2. antriniai (Anas – vyr. pradas, dangaus dievas; Ki – mot. pradas, žemės deivė)
  7. požiūris: dievai atsiriboję nuo žmonių gyvenimo
  8. kiti dievai:
    • Enlilis – kūrėjas, visagalė būtybė; niekšų, skriaudėjų siaubas. Svarbiausias šumerų dievas.
    • Dumuzis – jam skirta šventė apraudojant mirusįjį.
    • Enkis – valdo vandens plotus, globoja, žvejus.
    • Inana – dangaus, meilės, maisto išteklių, pergalių, teisingumo deivė, gero derliaus simbolis.
    • Utus – saulės dievas.
    • Mardukas – karo dievas.
    • Sinas – mėnulio dievas.

[taisyti] Literatūra, teisė

Garsusis šumerų epas apie Gilgamešą – seniausia pasaulyje epinė poema. Tai pasakojimas apie Gilgamešą – savotišką šumerų didvyrį – ir jo žygdarbius (dar vienas įdomus veikėjas – Enkidas – dievų pasiųstas pusiau žmogus, pusiau žvėris). Kai kuriuose šio epo epizoduose Gilgamešas pasakoja istoriją apie savo protėvį Utnapištį, kuris taip, kaip Nojus iš ST gelbėjasi nuo pasaulinio tvano. Taigi epe apie Gilgamešą tikriausiai yra visų legendų apie pasaulinius tvanus prototipas. Be viso to, epe apie Gilgamešą yra užuominų apie šumerų miestus ir juos supančius mūrus.

Pradžią šumerų rašytinei teisei davė valdovų įrašai. Valdovų įrašuose minimi teisingumo atkūrimo įsakai, kuriais siekta žmonėms neleisti nusigyventi, prarasti žemės. Iš tokių įsakų žymiausias yra Lagašo valdovo Urukaginos tekstas, kuris pavadintas „Reformų“ vardu. Reformas šis karalius vykdė 2318 m. pr. m. e. – 2312 m. pr. m. e. ir siekė socialiai sulyginti visuomenę, taip pat uždrausti žyniams tarpusavyje dalytis dievo turtą; įsakyta penkis kartus sumažinti laidojimo išlaidas ir t.t. Įstatymai iš pat pradžių buvo savotiškai literatūros rūšis, nes jie buvo pasakojimų apie valdovų veiklą dalis. Vėliau įstatymai buvo pradėti atskirti nuo pasakojimų ir taip atsirado įstatymų kodeksai. Seniausias pasaulyje teisynas – Urnamo kodeksas (2065 m. pr. m. e.). Negaliojo taliono principas.

[taisyti] Šumerų laimėjimai

  1. Pirmieji miestai-valstybės (Ūras, Eridus, Kišas, Lagašas, Urukas, Nipūras ir kiti)
  2. raštas (3500 m. pr. m. e. – dantiraštis)
  3. rašytinė teisė, įstatymų kodeksai
  4. grožinė literatūra (epas apie Gilgamešą)
  5. irigacinė sistema (kanalai, šliuzai)
  6. pirmosios mokyklos (lentelių namai)
  7. pirmoji žinoma religinė architektūra – zikuratai
  8. šešiasdešimtainė skaičiavimo sistema, mokėjo kelti laipsniu
  9. ratas
  10. archyvai, bibliotekos
  11. pirmasis metalo lydinys
  12. gyvenamiesiems pastatams pradėjo naudoti degto molio plytas
  13. mėnulio kalendorius
  14. stiklas
  15. burlaivis
  16. audinių dažymas ir balinimas
  17. metalo apdirbimas (kniedijimas, raižymas, litavimas)
  18. pirmieji pirkliai (keitė indus, metalo dirbinius į medieną)

Šumerai vadinami biurokratų tauta, nes atkastuose miestų archyvuose rasta dešimtys tūkstančių lentelių, iš kurių matyti, kokią didelę reikšmę šumerai teikė valdininkų veiklai.

Asmeniniai įrankiai