Drakunkuliozė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Drakunkuliozė, rišta – žmogaus ir kai kurių gyvūnų, tokių kaip šunys, šakalai ir kt., invazinė liga, paplitusi Azijoje ir Afrikoje.

Ligą sukelia apvalioji kirmėlė rišta (Dracunculus medinensis), parazituojanti ligonio poodyje, dažniausiai kojų.

Žmogus užsikrečia gerdamas vandenį, kuriame yra vėžiagyvių, užsikrėtusių D. medinensis lervomis. Žmogaus skrandyje ciklopai suyra, išsilaisvinusios lervutės įsiskverbia į žarnų sienelę, kur pradeda augti. Pasiekusios tam tikrą išsivystymo lygį lervutės migruoja audiniais, kol patenka į pažasties bei kirkšnių poodinį jungiamąjį audinį. Čia per 3–4 mėn. lervutės suauga, lytiškai subręsta ir poruojasi. Po patelės apvaisinimo patinėliai žūsta ir jų kūnas ištirpsta, o apvaisintos patelės migruoja į žmogaus (dažniausiai galūnių) poodinį audinį bei odą. Patelės žmogaus organizme pilnai suauga praėjus metams po užsikrėtimo. Patelių gimdoje jau yra visiškai subrendusios parazito lervos. Viršgalvinės kirmėlės dalies žmogaus odoje atsiranda 2–7 cm dydžio furunkulas (votis) ar pūslelė, kuri susilietusi su vandeniu (pvz., maudantis, dirbant ryžių laukuose) suplyšta. Atsiradusioje angelėje išsiverčia kirmėlės gimda ir į vandenį paleidžiami keli milijonai gyvų lervučių. Po to kirmėlė žūsta. Į vandenį patekusias lervas praryja tarpiniai šeimininkai – gėlavandeniai vėžiagyviai. Patekusios į ciklopo organizmą lervos suardo tarpinio šeimininko žarnos sienelę ir patenka į jo kūno ertmę. Ciklopo organizme lervos per 12–14 d. tampa invazinės (užkrečiamos) ir pavojingos žmogui.

Simptomai[taisyti | redaguoti kodą]

Ligos pradžioje, kai žmogaus organizme vyksta lervų migracija, atsiranda įvairios alerginės reakcijos. Šiai ligos stadijai būdingi odos bėrimai, silpnumas, veido pabrinkimai, dusulys ir astminiai reiškiniai. Alerginiai reiškiniai laikosi nuo kelių dienų iki 2–3 mėnesių. Pasirodžius kirmėlei odos paviršiuje, alerginiai reiškiniai išnyksta. Odoje ties kirmėlės galvine dalimi formuojasi maždaug 2–7 cm diametro furunkulas (votis), kuris po 5–7 d. atsiveria ir apnuogina kirmėlės kūną. Gali vystytis komplikacijos, susijusios su antrine bakterine infekcija. Tai įvairūs abscesai, flegmonos, gangrenos, opos. Kita komplikacijų grupė susijusi su organizmo sensibilizacija (jautrumas) parazito antigenais (sąnarių uždegimai (artritai)).

Ligos pradžioje ligą nustatyti sunku. Vėliau, atsiradus furunkului, liga nustatoma aptikus kirmėlę poodiniame sluoksnyje. Kirmėlės lokalizacijos vietose odoje ir poodiniame audinyje matomi vingiuoti velenėliai.

Gydymas[taisyti | redaguoti kodą]

Nuo senų laikų, susirgus, kirmėlės iš odos opų buvo šalinamos vyniojant jas ant marlinio volelio ar pagaliuko. Ši procedūra atliekama labai atsargiai, kad kirmėlė nenutrūktų, nes išsiliejęs į žaizdą parazito kūno skystis gali sukelti sunkią flegmoną (odos uždegimą). Kirmėlės šalinimas gali trukti net porą ar daugiau savaičių, nes kirmėlė išvyniojama po 5–10 cm per parą. Kirmėlei parazituojant ant kojų reikia taikyti profilaktines priemones nuo stabligės. Alerginės reakcijos gydomos priešalerginiais preparatais. Atsiradus bakterinei infekcijai – naudojami antibiotikai.

Profilaktikai endeminėse vietovėse (kur registruojamas susirgimas) gerti tik virintą vandenį.

Paplitimas[taisyti | redaguoti kodą]

Susirgimas buvo registruojamas Vakarų, Centrinėje Afrikoje, Azijoje (Indijoje, Pakistane, Irake, Irane) ir Pietų Amerikoje (Brazilijoje, Gvinėjoje). Drakunkuliozė yra pirma parazitinė liga, kurią numatoma likviduoti visame pasaulyje. XX a. devintajame dešimtmetyje imta įgyvendinti programą, kuria siekta išnaikinti rištas. Parazito paplitimo vietovėse gyventojams pradėta aiškinti, kad ligą sukelia geriamajame vandenyje esančios lervos, imta izoliuoti ligonius ir, svarbiausia, platinti tinklinius ir vamzdinius geriamojo vandens filtrus bei mokyti žmones jais naudotis. Per paskutinius 15 metų stebimas ryškus sergamumo mažėjimas: 1989 m. – 900 tūkst. ligonių, 2001 m. – 60 tūkst. ligonių. Dabar drakunkuliozė registruojama 13-oje Afrikos šalių (Benine, Burkina Fase, Centrinėje Afrikos Respublikoje, Dramblio Kaulo Krante, Etiopijoje, Ganoje, Malyje, Mauritanijoje, Nigerijoje, Sudane, Toge, Ugandoje). Daugiausiai atvejų užregistruojama Sudane (78 proc. visų atvejų), Nigerijoje (38 proc.), Ganoje (33 proc.), Toge ir Burkina Fase (17 proc.), kitose šalyse (12 proc.).[1]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Užkrečiamų ligų ir AIDS centras. Drakunkuliozė (2014-11-06)