Sistemų teorija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Sistemų teorija yra sistemų bendrasis tyrinėjimas, kurio tikslas yra išaiškinti principus, kurie gali būti taikomi visų tipų sistemoms, nesvarbu kokia mokslo sritis.

Taikymai[taisyti | redaguoti kodą]

Margaret Mead buvo įtakingiausia asmenybė sistemų teorijoje.

Systemų biologija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Sistemų biologija.

Sistemų biologija – tai terminas, kuriuo apibūdinamos biomokslų tyrimų kryptys ir judėjimas, kuris apibrėžia šias kryptis. Šalininkai laiko sistemų biologiją kaip biologija paremta tyrimų kryptį, kuri kreipia didžiausią dėmesį sudėtingas sąveikas tarp biologinių sistemų.

Sistemų inžinerija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Sistemų inžinerija.

Sistemų inžinerija tarpdisciplininis požiūris ir reiškia sėkmingų sistemų realizavimą bei diegimą. Tai galima laikyti kaip inžinerinių technikų taikymą sistemoms.[1]

Sistemų psichologija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Sistemų psichologija.

Sistemų psichologija yra psichologijos šaka, kuri tiria žmogaus elgesį ir patirtį sudėtingose sistemose.

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Thomé, Bernhard (1993). Systems Engineering: Principles and Practice of Computer-based Systems Engineering. Chichester: John Wiley & Sons. Knygos ISBN Lietuvoje yra „ISBN 0-471-93552-2“..