Go

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Go
Go board.jpg

Go lenta su akmenimis
Žaidėjai 2
Amžiaus kategorija 4+
Pasiruošimo laikas joks pasirengimas nereikalingas,
pradžioje lenta tuščia
Žaidimo laikas greita partija gali trukti iki 30 minučių,
rimtų partijų trukmė skaičiuojama valandomis
Atsitiktinimumo tikimybė Viskas priklauso tik nuo žaidėjo

Go (jap. 囲碁 = igo, kin. 围棋, pinyin: weiqi, kor. 바둑 = baduk) – Kinijoje sukurtas stalo žaidimas dviem žaidėjams.

Taisyklės[taisyti | redaguoti kodą]

Esama įvairių go taisyklių variantų, bet pagrindinės taisyklės beveik nesiskiria.

Go lenta yra stačiakampė (beveik kvadratinė). Joje lygiagrečiai kraštams sužymimos linijos, į kurių susikirtimus žaidimo metu žaidėjai deda akmenis. Dažniausiai naudojama 19x19 dydžio lenta (19 linijų lygiagrečių vienam kraštui ir 19 linijų, lygiagrečių kitam), turinti 361 susikirtimą, bet neretai naudojamos ir 9x9 ar 13x13 dydžio lentos.

Žaidėjai paeiliui deda į linijų susikirtimus jiems priskirtos spalvos akmenis – vienas juodus, kitas baltus. Partiją pradeda juodieji. Galima ėjimą perduoti priešininkui – pasuoti. Partija baigiama, kai nė vienas iš žaidėjų nebegali pagerinti savo padėties. Paprastai tokia padėtis nustatoma, kai abu žaidėjai pasuoja. Partija taip pat baigiama vienam iš žaidėjų pasidavus.

Jei partija pasibaigė abiem žaidėjams supasavus, nugalėtoju laikomas žaidėjas, kurio akmenys apsupo daugiau linijų susikirtimų – teritorijos. Naudojant įvairias go taisykles teritorija skaičiuojama skirtingai.

Keli gretimi tos pačios spalvos akmenys (gretimi akmenys liečiasi vertikaliai ar horizontaliai) sudaro grupę. Akmeniui ar grupei gretimi tušti linijų susikirtimai vadinami laisvėmis. Akmuo ar grupė, kuri neturi laisvių, laikoma nukirsta ir nuimama nuo lentos. Išimtis sudaroma naujai padėtiems akmenims, kurie patys kerta kitus akmenis.

Akmenys ar grupės, kurios gali būti nukirstos priešininko, nepriklausomai nuo pasipriešinimo, laikomos negyvomis ir teritorijos skaičiavimo metu traktuojamos, lyg būtų nukirstos.

Siekiant išvengti pozicijos pasikartojimo taikoma ko (jap. コウ =  – amžinybė) taisyklė. Pagal ją negalima iškart nukirsti akmens, tik ką nukirtusio kitą akmenį, grąžinant ankstesnę poziciją. Tiksli šios taisyklės formuluotė priklauso nuo naudojamo taisyklių varianto.

Go partija paprastai skirstoma į tris dalis: partijos pradžią, partijos vidurį ir partijos pabaigą.

Go rangai[taisyti | redaguoti kodą]

Go žaidėjai pagal pajėgumą skirstomi į rangus. Skiriami mokinių arba kyu (jap. 級 = kyū) ir meistrų arba dan (jap. 段 = dan) rangai. Mažesnis kyu rango arba didesnis dan rango numeris nurodo didesnį žaidėjo pajėgumą. Atskiri dan rangai taikomi profesionaliems go žaidėjams.

Siekiant sulyginti skirtingo pajėgumo žaidėjų galimybes laimėti, silpnesnis žaidėjas (žaidžiantis juodaisiais) dažnai pradeda partiją su papildomais akmenimis. Jų skaičius nustatomas pagal rangų skirtumą.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Manoma, kad go buvo sukurtas maždaug 2000 m. pr. m. e. Kinijoje.[1] Apie 700 m. go pradėta žaisti Japonijoje.[1]

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. 1,0 1,1 Karl Baker „The Way to Go“, Revised Seventh Edition, American Go Association, 2008 [1]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Go – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka Vikicitatos

Wikiquote logo
Puslapis Vikicitatose