Programavimo kalba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Programavimo kalbadirbtinė kalba, skirta programoms užrašyti.[1] Programavimo kalbų pagalba sukurtos programos valdo elektroninių įrenginių, o ypač kompiuterių veikimą.

Programavimo kalbos aprašymas susideda iš sintaksinių bei semantinių taisyklių, kurios, atitinkamai, nusako jos struktūrą ir prasmę. Daugumos programavimo kalbų sintaksinės ir semantinės taisyklės yra tam tikra forma aprašomos jų specifikacijose, kai kurių iš jų yra oficialiai paskelbtos - įgyvendintos (pvz., priimtais ISO standartais), kai tuo tarpu kitos yra įgyvendintos dominuojančiais sertifikatais (pvz., Perl).

Apibrėžtis[taisyti | redaguoti kodą]

Savybės, kurios paprastai yra keliamos kuriamoms programavimo kalboms:

  • Paskirtis: Skirtingai nuo natūraliųjų kalbų, kurios paprastai yra naudojamos tik žmonių tarpusavio bendravimui, programavimo kalbos komandų pagalba leidžia žmonėms bendrauti su kompiuteriais ar kitais elektroniniais įtaisais. kai kurios programavimos kalbos yra naudojamos bendraujant vienam įrenginiui su kitu. Pavyzdžiui, PostScript programos paprastai yra sukuriamos kitų programų, kad valdyti spausdintuvus arba displėjus.
  • Specialūs konstruktai: Programavimo kalbos gali turėti spacialius konstruktus, skirtus apibrėžti ir manipuliuoti tam tikromis duomenų struktūromis arba kontroliuoti duomenų srautus.

Kalbos, kurios nėra skirtos atlikti skaičiavimams, tokios kaip žymėjimų kalbos, pavyzdžiui, HTML, arba formalios gramatikos, pvz., BNF, paprastai nėra laikomos programavimo kalbomis. Programavimo kalbos (pilnos arba nevisai pilnos Tiuringo kalbos) gali būti integruotos į šias ne skaičiavimais atlikti skirtas kalbas.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Kai tik atsirado pirmi (primityvūs) kompiuteriai, jiems pradėtos rašyti programos kalbomis, atitinkančiomis asemblerio kalbą.

Skirstymas[taisyti | redaguoti kodą]

Čia išvardinti keli programavimo kalbų klasifikavimo būdai.

Pagal vykdymo tipą[taisyti | redaguoti kodą]

Vykdymo tipas – būdas, kaip programos kodas paverčiamas kompiuteriui suprantamomis instrukcijomis ir vykdomas.

Pagal abstrakcijos lygį[taisyti | redaguoti kodą]

Kuo kalba abstraktesnė, tuo ji yra aukštesnio lygio.

Pagal vyraujančia paradigmą[taisyti | redaguoti kodą]

Pagal paskirtį[taisyti | redaguoti kodą]

Kai kurios kalbos dažniau sutinkamos tam tikrose, joms būdingose, nišose. Vienos kalbos buvo sukurtos specialiai tam tikros srities problemoms spręsti, kitos išpopuliarėjo savo srityje dėl istorinių aplinkybių.

Keletas išskirtinių sričių su joms būdingomis kalbomis:

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Portal
Vikisritis: Informatika
  1. LST ISO 2382-1: 1996. Informacijos technologija. Terminai ir apibrėžimai. 1-oji dalis. Pagrindiniai terminai. Lietuvos standartizacijos departamentas. 1996. 33 ps.
  2. ACM SIGPLAN (2003). "Bylaws of the Special Interest Group on Programming Languages of the Association for Computing Machinery." Nuoroda tikrinta 2006-06-19., The scope of SIGPLAN is the theory, design, implementation, description, and application of computer programming languages - languages that permit the specification of a variety of different computations, thereby providing the user with significant control (immediate or delayed) over the computer's operation.
  3. Dean, Tom (2002). "Programming Robots." Building Intelligent Robots. Brown University Department of Computer Science. Nuoroda tikrinta 2006-09-23.
  4. Digital Equipment Corporation. "Information Technology - Database Language SQL (Proposed revised text of DIS 9075)." ISO/IEC 9075:1992, Database Language SQL.
  5. The Charity Development Group (December 1996). "The CHARITY Home Page." Nuoroda tikrinta 2006-06-29., Charity is a categorical programming language…, All Charity computations terminate.
  6. The "Plankalkül" of Konrad Zuse: A Forerunner of Today's Programming Languages parašyta Friedrich L. Bauer
  7. 7,0 7,1 A Brief History of Computing, by Stephen White. Šaltinis naudojamas pagal suteiktą teisę.