Urartija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Biainili
Urartu karalystė
860 m. pr. m. e. – 590 m. pr. m. e. Blank.png
Location of Urartu Karalystė
Karalystės teritorija (743 m. pr. m. e.)
Sostinė Arzaškuni, Tušpa
Kalbos Urartų
Valdymo forma monarchija
Istorija
 - Įkūrimas 860 m. pr. m. e.
 - Žlugimas 590 m. pr. m. e. m.
Assyrian Urarartian battle captured horses.jpg
Senovės Armėnija
Nairi:
Hajasa-Azi, Muški, Šuprija, Chubuškija, Daiaeni
Urartija
gimiriai, Medija
Armėnijos satrapija:
Achemenidai > Seleukidai
Armėnijos karalystė:
Orontidai > Artašesidai > Aršakuniai
Sofena, Komagena, Korduena
Romos imperija (Armėnija)
Bizantija / Sasanidai
Sasanidai (Marzpanatas)
Armėnijos istorija, Kurdistano istorija

Urartija (urartų k. Biainili, asirų k. Uruatri, akadų k. Urartu, sen. hebrajų k. Ararat) – senovės karalystė rytinėje Anatolijoje (Armėnijos kalnyne), kurios centras buvo kalnų regione apie Vano ežerą (dabartinė Turkija). Valstybė egzistavo maždaug nuo 1000 iki 585 m. pr. m. e. Biblijoje minima kaip Araratas.

Raida[taisyti | redaguoti kodą]

Urartų karalystė susiformavo kalnuotoje teritorijoje prie Vano ežero. Pirmieji šaltiniai, kurie mini buvo Asirų įrašai, kurie mini nairių tautą ir jų konfederaciją Uruartri apie 1270 m. pr. m. e. Asirai ne kartą siaubė jų sritis. Pirmasis minimas stiprus jų valdovas buvo Aramas (860-843 m. pr. m. e.), kovojęs su Asirija.

Kitas valdovas Sarduris (832-820 m. pr. m. e.) sugebėjo atsispirti Asirams ir pradėjo ekspansiją visame Armėnijos kalnyne. Didžiausio išsiplėtimo laikais (apie 743 m. pr. m. e.) Urartija driekėsi nuo šiaurinio Tarpupio iki pietinio Kaukazo, apimdama taip pat ir dabartinės Armėnijos teritoriją iki Sevano ežero. Urartų tvirtovių vietos - Vanas, Armaviras, Jerevanas ir kt.

Apie 714 m. pr. m. e. valstybę nusiaubė kimerai, vėliau puolė Asirija, tačiau vietos karaliams pavyko atsilaikyti. Vis dėlto, tai žymėjo valstybės ekspansijos pabaigą. Valstybė gyvavo dar apie 100 m., kol jos nenusiaubė Medija, kuri, atrodo, nesugebėjo jos prijungti prie savo imperijos. Tačiau Urartijoje tuo metu įvykusi suirutė lėmė dinastijos pasikeitimą ir naujos tautos, - armėnų - įsigalėjimą: čia susikūrė Armėnijos karalystė.

Tauta ir pavadinimai[taisyti | redaguoti kodą]

Urartų karalystės kūrėjai buvo urartai, kurių savivardis tikriausiai buvo chaldini arba nairi, kaip jie vadinami ir asirų šaltiniuose. Savo valstybę jie vadino Biainili, iš kurio kilo Vano ežero pavadinimas.

Ilga diskusija vyksta dėl visiškai urartams negiminingos (proto)-armėnų tautos vaidmens valstybės gyvenime. Yra žinoma, kad armėnai nuvertė urartų dinastiją VII a. pr. m. e. pabaigoje ir apgyvendino visą tos valstybės teritoriją, sunaikindami vietinius nairius. Tačiau nėra aišku, ar Urartų valstybės laikais jie jau čia gyveno, ar tuo metu įvyko armėnų invazija iš vakarų, t. y. Mažosios Azijos.

Šaip ar taip, Armėnijos kalnyno teritorijos pavadinimas VI a. pr. m. e. keitėsi. 521 m. pr. m. e. trikalbiame įraše teritorija babiloniečių kalba vadinama "Urartu", o persų kalba ji jau vadinama "Arminiya".

Commons-logo.svg Vikiteka: Urartija – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka