Orontidai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Assyrian Urarartian battle captured horses.jpg
Senovės Armėnija
Nairi:
Hajasa-Azi, Muški, Šuprija, Chubuškija, Daiaeni
Urartija
gimiriai, Medija
Armėnijos satrapija:
Achemenidai > Seleukidai
Armėnijos karalystė:
Orontidai > Artašesidai > Aršakuniai
Sofena, Komagena, Korduena
Romos imperija (Armėnija)
Bizantija / Sasanidai
Sasanidai (Marzpanatas)
Armėnijos istorija, Kurdistano istorija
Armėnijos karalystė III a. pr. m. e. viduryje

Orontidų dinastija arba Jervandidai, Jervanduniai (arm. Երվանդունիներ) – Armėnijos satrapų, vėliau Armėnijos karalystės karalių (tagavorų) dinastija, valdžiusi nuo VI a. pr. m. e. iki 190 m. pr. m. e..

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Orontidai į valdžią Armėnijos kalnyne atėjo po Urartų valstybės žlugimo ir po to sekusios suirutės, kurios metu regione viešpatavo kimerai ir medai. Dinastijos pradžia nėra aiški, nors dažniausiai yra palaikoma jos iranėniškos kilmės teorija. Pvz. Strabonas ("Geografija", XI,14, 15) ją kildina iš iranėnų didiko Gidarno. Armėniškoji tradicija pateikia ankstyvųjų Jervandunių sąrašus nuo dinastijos įkūrėjo Ervando Sakavakiaco.

Nuo pat dinastijos įsikūrimo, Jervandidai buvo priversti pripažinti Achemenidų imperijos valdžią, todėl jie buvo tituluojami ne karaliais, o satrapais. Jų valdoma teritorija buvo Armėnijos satrapija. Jervandidai kontroliavo dideles armėniškai kalbančias sritis Armėnijos kalnyne - tiek Didžiąją Armėniją, tiek Mažają. Į šiaurę nuo jų buvo nepriklausoma Kaukazo Iberija, o pietuose jų teritorijos ribojosi su Medijos, Korduenos, Asirijos regionais, vakaruose - su Kilikija ir Kapadokija.

331 m. pr. m. e. Gaugamelos mūšyje Ervandui II pavyko pasinaudoti Achemenidų dinastijos nusilpimu ir paskelbti nepriklausomybę. Taip buvo įkurta Jervandidų valdoma Armėnijos karalystė. Tiesa, ši karalystė ir toliau neturėjo visiško suvereniteto, nes buvo priversta pripažinti Makedonijos imperijos, vėliau Seleukidų imperijos valdžią. Greta paveldimos valdovų linijos buvo skiriami satrapai.

Ervandas III pastatydino naują sostinę Jervandašatą, į kurią perkėlė karalystės sostinę. Jam mirus 260 m. pr. m. e. Armėnijoje įsigalėjo kelios Jervandidų atšakos, kurių viena ir toliau rezidavo Jervandašate, o kita - Sofenoje. Dar vėliau atsiskyrė Komagenos Jervandidų atšaka. 200 m. pr. m. e. Sofenos ir Armėnijos dinastinės linijos buvo nutrauktos, ir čia tiesioginę kontrolę perėmė Seleukidai. Komagenoje Jervandidai valdžią išlaikė iki 72 m.

Sąrašas[taisyti | redaguoti kodą]

Armėnijos ir Sofenos Jervandidai[taisyti | redaguoti kodą]

Visos valdymo datos apytikrės.

Komagenos Jervandidai[taisyti | redaguoti kodą]