Arcachas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Senovės Armėnijos regionas
Arcachas Արցախ
Šalis centrinis Azerbaidžanas
Tautos armėnai
Vėlesnis pav. Karabachas

Arcachas (arm. Արցախ, lotynų šaltiniuose žinomas kaip Orchistena) – istorinis Didžiosios Armėnijos regionas, jos šiaurės rytų provincija, beveik sutampantis su dab. Kalnų Karabachu. Nuo maždaug VI a. jam prigijo tiurkiškas pavadinimas Karabachas. Iki pat dabar jį savo istoriniu regionu laiko tiek armėnai, tiek azerbaidžaniečiai.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Arcachas buvo kalnuotas kraštas, užimantis dalį Mažojo Kaukazo. Nuo Siuniko pietuose jį skyrė Hekerio upė. Lygumų kraštas šiaurėje ir šiaurės rytuose vadintas Utiku. Pietryčiuose už Arakso upės buvo Vaspurakanas, o šiaurės vakaruose buvo Gugarchas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nėra žinoma apie seniausią regiono tautinę sudėtį, tačiau spėjama, kad čia galėjo gyventi įvairios autochtoninės Kaukazo tautos, giminingos udams. Gali būti, kad viena jų vadinosi arcachais ir davė pavadinimą visam regionui. Seniausia žinoma regioną valdžiusi valstybė buvo Urartija, vėliau čia valdė Medija, Achemenidai, Aleksandras Makedonietis, Seleukidai.

Visų šių imperijų laikotarpiu protoarmėnai į regioną atsikėlė maždaug VI a. pr. m. e. 189 m. pr. m. e. jie sukūrė Armėnijos karalystę, o pirmasis valdovas Artašesas greičiausiai prijungė ir Arcachą. Armėnų viešpatavimas dal labiau paskatino krašto armėnizaciją, naikinant vietinį kaukazietišką etnosą.

Arcacho ir Siuniko provincijų rajonai

Armėnų karalystėje Arcacho provinciją (nachangą) sudarė 12 rajonai (gavarų): Mius Habandas, Vaikunikas, Berdadzoras, Mets Arankas, Mets Kuenkas, Harčlankas, Muchankas, Piankas, Parsakankas, Sisakan Vostanas, Kusti Parnesas ir Koghtas.

IV a. pradžioje priėmus krikščionybę, Arcachas tapo vienu iš krikščioniškiausių Kaukazo regionų. Čia palaidotas šventasis Grigorijus Švietėjas. IV a. Armėnijos karalystę padalinus, 370 m. Kaukazo Albanijos karalius Urnairas įsiveržė į regioną, bet pralaimėjo armėnų karvedžiui Mušegui Mamikonianui. 387 m. Urnairas, padedamas Sasanidų, okupavo Utiką ir Arcachą, juos prijungdamas prie savo valstybės.

451 m. kilus pilietiniam krikščionių karui su persais, Arcacho armėnai labai stipriai kovėsi, ir šis regionas tapo svarbiausiu krikščionių pasipriešinimo regionu, kas dar labiau skatino krašto armėnizaciją, nepaisant to, kad jis buvo Kaukazo Albanijos sudėtyje. Armėnų didikai, viešpatavę krašte, turėjo didelę įtaką religijai, ir dėl to gana daug reiškėsi Albanijos gyvenime.

Šis krikščionių avanpostas išsilaikė ir VII a. regioną nukariavus Kalifatui. IX a. Kalifatui byrant, armėnų kunigaikščiai sukūrė čia dvi krikščioniškas valstybes: Chačeną ir Dizaką. Tačiau nuo XI a. krašte ėmė daugėti tiurkų kilmės gyventojų. Nuo maždaug XIII regionas imtas vadinti tiurkišku pavadinimu Karabachas.