Frederikas V

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Frederikas V
dan. Frederick V
Danijos karalius, Norvegijos karalius, Šlėzvigo ir Holšteino hercogas, Oldenburgo ir Delmenhorsto grafas
Portrait King Frederik V by Pilo.jpg
Blason Grand-duché d'Oldenbourg (Grandes armes).svg
Oldenburgai
Gimė: 1723 m. kovo 31 d.
Kopenhaga
Mirė: 1766 m. sausio 14 d. (42 metai)
Kopenhaga
Tėvas: Kristijonas VI
Motina: Sofija Magdalena Brandenburg-Kulmbach
Danijos ir Norvegijos karalius
Valdė: 17461766 m.
Pirmtakas: Kristijonas VI
Įpėdinis: Kristijonas VII
Commons-logo.svg Vikiteka: Frederikas VVikiteka

Frederikas V (dan. Frederick V, 1723 m. kovo 31 d. Kopenhaga – 1766 m. sausio 14 d. Kopenhaga) – 1746–1766 m. Danijos ir Norvegijos karalius, Šlezvigo ir Holšteino hercogas, Oldenburgo ir Delmenhorsto grafas.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Frederikas V vaikystėje
Frederiko V sarkofagas Roskildės katedroje

Kilęs iš Oldenburgų dinastijos. Buvo auklėjamas vokiška dvasia, tačiau, skirtingai nuo niūraus tėvo, pasižymėjo gyvybingumu, mokėjimu bendrauti, todėl jo karūnavimas buvo sutiktas džiugiai.

Valdymas[taisyti | redaguoti kodą]

Buvo vienu silpniausių Danijos karalių, mėgdavęs linksmas kompanijas, mažai kišosi į valstybės valdymą, patikėdamas šiuos darbus patarėjams, ypač Johann Hartwig Ernst von Bernstorff ir grafui Adam Gottlob von Moltke. Jo valdymo metu Danijoje vyravo taika ir gerovė. Danija liko neutrali, kai 17561763 m. vyko Septynmetis karas. Įkūrė Frederiksstadeną, kuris tapo Kopenhagos dalimi bei pastatė Amalienborgo rūmus.

Po pamaldžiojo Kristijono VI-ojo mirties, valdant Frederikui visu spindesiu atgijo dvaro gyvenimas; karalius rėmė meną ir mokslą. Atvėrė duris tėvo uždarytas Danų teatras, o tai pagyvino literatų kūrybą. Jam valdant 1754 m. įsteigta Danijos karališkoji menų akademija. Atsirado spaudos ir tikėjimo laisvė.

Po ankstyvos pirmosios žmonos Luizos mirties 1751 m. netrukus vedė antrą kartą – jo žmona tapo Julija Marija Braunšveig-Volfenbiutel. Su Luiza gimė sūnus, sosto įpėdinis Kristijonas VII, dukterys Sofija Magdalena, Vilhelmina Karolina ir Luiza. Santuoka su antrąja žmona, kuri tesirūpino savo sūnumi Frederiku, buvo nelaiminga. Karalius tapo melancholišku, apleido valstybės reikalus, ėmė daug gerti, kas galėjo būti ir jo ankstyvos mirties priežastimi. Jis taip pat turėjo penkis vaikus su ponia Hansen.

Palaidotas Roskildės katedroje. Jo atminimui jo vardu pavadintas vienas geriausių Kopenhagos restoranų.

Santuokos ir vaikai[taisyti | redaguoti kodą]

Pirmoji Frederiko žmona nuo 1743 metų buvo princesė Luiza, Didžiosios Britanijos karaliaus Jurgio II ir Karolinos Ansbachės. Iš septynių vaikų du mirė vos gię. Vaikai:

1751 metų gruodžio 19 Luiza mirė. 1752 metais Frederikas vedė Julianą Mariją Braunšveig-Liuneburgietę, hercogo Braunšveig-Liuneburgo Ferdinando Albrechto II dukterį. Nuo antros santuokos gimė septyni vaikai. Patys žymiausi:

Frederikas taip pat turėjo penkis nesantuokinius vaikus nuo Else Chansen (dan. Else Hansen).

Frederikas V
Oldenburgai
Karališkieji titulai
Prieš tai:
Kristijonas VI
COA of Denmark.svg
Danijos karalius
17461766
Po to:
Kristijonas VII
Prieš tai:
Kristijonas VI
Coat of arms of Norway.svg
Norvegijos karalius
17461766
Po to:
Kristijonas VII