Coldplay

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Coldplay

Coldplay ant scenos per 2009 m. „Viva La Vida“ turo pasirodymą. Iš kairės į dešinę: Chris Martin, Guy Berryman, Johny Buckland, Will Champion
Biografija
Kilmė Londonas, Anglija, Jungtinė Karalystė
Žanrai Alternatyvus rokas,
post-Britpop,[1][2]
pop rokas,
pop
Aktyvumo metai 1996–dabar
Įrašų kompanija Parlophone Records“,
Capitol Records“,
Atlantic“,
Warner Bros.
Susijusi veikla Apparatjik, Rihanna, Avicii, Brian Eno, Jon Hopkins, Jay-Z, Madeon
Svetainė coldplay.com
Nariai
Chris Martin,
Jonny Buckland,
Guy Berryman,
Will Champion

„Coldplay“ – britų roko grupė, 1996 m. įkurta pagrindinio vokalisto Chriso Martino ir gitaristo Johny Bucklando besimokant Londono universiteto koledže.[3] Projektui pasivadinus „Pectoralz“, Guy Berrymanas prisijungė prie grupės kaip jos bosistas ir grupė pakeitė pavadinimą į „Starfish“.[4] Willas Championas tapo grupės būgnininku, pritariamuoju vokalistu bei multiinstrumentalistu, taip užbaigdamas grupės sudėtį. Grupės vadybininkas Philas Harvey dažnai vadinamas neoficialiu penktuoju grupės nariu.[5] Grupė persivadino „Coldplay“ 1998 m.,[6] prieš pradėdami įrašinėti tris nedidelės apimties albumus (EP): „Safety“ išleistą 1998 m., „Brothers & Sisters“ kaip singlą 1999 m. ir „The Blue Room“ tais pačiais metais. „The Blue Room“ buvo pirmasis grupės įrašas pasirašius kontraktą su stambia įrašų kompanija „Parlophone Records“.[7]

Grupė sulaukė pasaulinės sėkmės 2000 m. išleidę singlą „Yellow“ ir debiutinį albumą „Parachutes“, kuris buvo nominuotas „Mercury“ apdovanojimui. Grupės antrasis albumas „A Rush of Blood to the Head“ (2002 m.) sulaukė teigiamų kritikų vertinimų ir laimėjo kelis apdovanojimus, tarp jų „NME“ Metų albumo apdovanojimą. Kitas grupės albumas „X&Y“, geriausiai parduodamas 2005 m. metų albumas pasaulyje, buvo sutiktas daugiausiai teigiamais vertinimais, tačiau dalis kritikų manė, jog jis buvo prastesnis už savo pirmtaką. Ketvirtasis studijinis grupės albumas „Viva la Vida or Death and All His Friends“ (2008 m.), prodiusuotas Briano Eno, taip pat sulaukė daugiausiai teigiamų įvertinimų, pelnė kelias nominacijas bei apdovanojimus 51 „Grammy“ apdovanojimuose.[8] 2011 m. spalio 24 d. grupė išleido penktąjį studijinį albumą „Mylo Xyloto“, kurio vertinimai varijavo tarp teigiamų ir mišrių, ir jis užėmė pirmąsias vietas 34 šalių albumų topuose bei tapo geriausiai parduodamu 2011 m. roko albumu.[9] 2014 m. gegužės 16 d. „Coldplay“ išleido šeštąjį naujausią studijinį albumą pavadinimu „Ghost Stories“ ir pasiekė pirmąją vietą virš 100 šalių „iTunes“ parduotuvės albumų topuose.[10]

Per savo karjerą grupė pelnė daug muzikinių apdovanojimų, tarp jų aštuonis „Brit“ apdovanojimus – iš jų tris Geriausios britų grupės – penkis MTV Video muzikos apdovanojimus ir septynis „Grammy“ apdovanojimus iš 25 nominacijų. „Coldplay“ pardavė daugiau nei 80 milijonų įrašų visame pasaulyje.[11] 2009 m. gruodį žurnalo „Rolling Stone“ skaitytojai išrinko grupę ketvirta geriausia 2000-ųjų grupe.[12] „Coldplay“ yra aktyvūs įvairių socialinių ir politinių projektų, kaip Oxfam Make Trade Fair kampanijos ir Amnesty International, rėmėjai. Grupė taip pat pasirodė įvairiuose labdaros projektuose kaip Band Aid 20, Band Aid 30, Live 8, Sound Relief, Hope for Haiti Now: A Global Benefit for Earthquake Relief, The Secret Policeman’s Ball, Sport Relief ir Teenage Cancer Trust.[13]

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Susiformavimas ir pirmieji metai (1996–99)[taisyti | redaguoti kodą]

Chrisas Martinas ir Johny Bucklandas pirmąsyk susitiko per koledžų pasirinkimo savaitę Londono universiteto koledže (UCL) 1996 m. rugpjūtį.[14] Pora praleido likusią mokslo metų dalį planuodami įkurti grupę, kol galiausiai sukūrė projektą pavadinimu „Pectoralz“.[3] Guy Berrymanas, Martino ir Bucklando klasiokas, prie grupės prisijungė šiek tiek vėliau. 1997 m. grupė, pakeitusi pavadinimą į „Starfish“, rengė pasirodymus nedideliuose klubuose, ieškodami vietinių Camdeno rajono rėmėjų.[4] Martinas taip pat paprašė savo ilgalaikio mokyklos laikų draugo Philo Harvey, kuris tuo metu studijavo klasikinę muziką Oksfordo universitete, būti grupės vadybininku.[15] Nuo tada Harvey tapo penktuoju „Coldplay“ nariu.[6] Grupės sudėtį užbaigė Willas Championas, tapęs jos perkusininku. Championas užaugo grodamas pianinu, akustine bei bosine gitara ir alavo švilpuku, todėl greitai išmoko groti būgnais, nors prieš tai ir neturėjo jokios patirties.[3] Galiausiai grupė apsistojo ties pavadinimu „Coldplay“, kurį pasiūlė Timas Cromptonas, vietinis studentas, naudojęs šį pavadinimą sav grupei.[6] 1997 m. Martinas susipažino su klasikinės muzikos studentu Timu Rice-Oxley. Vieną savaitgalį Virdžinija Voter (Virginia Water) miestelyje Sario grafystėje, jiedu vienas kito paprašė pagroti savo dainas pianinu. Martinas, susižavėjęs Rice-Oxley talentu, paprašė jo tapti „Coldplay“ klavišininku, tačiau Rice-Oxley atsisakė, nes jo paties grupė „Keane“ jau buvo pradėjusi savo veiklą. Po kelių dienų nuo šio nutikimo susiformavo antroji „Keane“ sudėtis, o „Coldplay“ sudėtis liko nepakitusi – abi grupės tapo kvartetais.[16]

1998 m. grupė išleido 500 „Safety“ EP kopijų.[17] Didžioji dalis kompaktinių plokštelių buvo išdalintos įrašų kompanijoms ir draugams; vos 50 kopijų buvo parduotos. Tų pačių metų gruodį „Coldplay“ pasirašė kontraktą su nepriklausoma įrašų studija „Fierce Panda“.[17] Pirmasis grupės įrašas buvo trijų dainų EP „Brothers & Sisters“, kurį jie įrašė vos per keturias dienas 1999 m. vasarį.[17]

1999 m., po paskutiniųjų peržiūrų „Coldplay“ pasirašė penkių albumų kontraktą su „Parlophone“.[7] Pirmą sykį pasirodžiusi Glastonbury festivalyje, grupė įrašė trečiąjį EP pavadinimu „The Blue Room“.[18] Spalio mėnesį buvo išleisti 5000 šio įrašo kopijų[19], o singlas „Bigger Stronger“ buvo grojamas per BBC Radio 1. EP įrašinėjimas buvo audringas. Championas buvo trumpam išmestas iš grupės, tačiau vėliau Martinas maldavo jo, kad sugrįžtų, ir dėl savo kaltės, pasinėrė į alkoholį. Galiausiai grupei pavyko išspręsti savo nesutarimus ir nusistatyti taisykles, kurios padėtų grupei išlikti stabiliai. Įkvėpti tokių grupių kaip „U2“ ir „R.E.M.“, „Coldplay“ nusprendė, jog grupė veiks kaip demokratija. Buvo nuspręsta, kad iš grupės bus išmestas bet kuris narys, ėmęs vartoti stiprius narkotikus.

„Parachutes“ (1999–2001)[taisyti | redaguoti kodą]

Iš pradžių grupė norėjo įrašyti savo debiutinį albumą per dvi savaites. Tačiau dėl turo ir kitų pasirodymų įrašinėjimai išsimėtė tarp 1999 m. rugpjūčio ir 2000 m. balandžio-gegužės.[20] Albumas buvo įrašytas „Rockfield“ studijoje, „Matrix“ studijoje ir Vesekso „Sound“ studijoje padedant prodiuseriui Kenui Nelsonui, nors didžioji dalis „Parachutes“ takelių buvo įrašyta Liverpulio „Parr Street“ studijoje (ten grupė įrašinėjo trijose patalpose). Albumo garso technikos derinimą Niujorke atliko amerikiečių inžinierius Michaelas Braueris.[21] Tuo metu grupė pasirodė „Carling“ ture, skirtame pristatyti kylančius perspektyvius atlikėjus.[22]

Chrisas Martinas

Išleidę tris EP, neturėjusius ryškaus hito, „Coldplay“ pagaliau atsidūrė top 40 su pagrindiniu singlu iš albumo „Parachutes“, „Shiver“, išleistu 2000 m. kovą. Daina pakilo į 35 vietą JK singlų tope.[23] 2000 m. birželis buvo vienas lemiamų momentų „Coldplay“ istorijoje: grupė pradėjo savo pirmąjį turą bei pasirodė Glastonberio festivalyje. Grupė taip pat išleido didelio pasisekimo sulaukusį singlą „Yellow“.[24] Tapusi pirmuoju „Coldplay“ kūriniu, patekusiu į top penketuką, daina pasiekė ketvirtąją UK singlų topo vietą ir atkreipė į grupę visuomenės dėmesį.[24] 2000 m. pavasarį „Yellow“ ir „Shiver“ buvo išleistos kaip EP.[25] Kiek vėliau, 2000 m. birželio 26 d., „Yellow“ buvo išleista kaip singlas Jungtinėje Karalystėje. JAV ši daina buvo išleista kaip pagrindinis tuomet dar pavadinimo neturėjusio debiutinio albumo singlas. 2000 m. spalį takelis buvo išsiuntinėtas po JAV koledžų bei alternatyvios muzikos radijo stotis.[26]

„Coldplay“ savo pirmąjį studijinį albumą „Parachutes“ Jungtinėje Karalystėje išleido 2000 m. liepos 10 d. per savo įrašų kompaniją „Parlophone“. Albumas debiutavo pirmoje JK albumų topo vietoje.[27] Šiaurės Amerikoje įrašų kompanijos „Nettwerk“ jis buvo išleistas 2000 m. lapkričio 7 d.[28] Nuo pat savo išleidimo buvo galima įsigyti įvairių formatų albumo kopijas; tiek „Parlophone“, tiek „Nettwerk“ 2000 m. išleido jį CD formatu, o JAV įrašų kompanija „Capitol“ 2001 m. išleido jį kasetės formatu. Šiais metais „Parlophone“ išleido albumą vinilinės plokštelės formatu.[29] Grupė išleido ribotą kiekį „Trouble“, trečiojo albumo singlo, kompaktinių plokštelių, kuriuose buvo ir dainos „Yellow“ remiksas. CD buvo pagaminta vos 1000 kopijų, jos skirtos tik gerbėjams ir žurnalistams.[30] Tiek „Yellow“, tiek „Trouble“ radijo stočių buvo dažnai grojamos Jungtinėje Karalystėje ir JAV.[31]

2000 m. rugsėjį „Parachutes“ buvo nominuotas „Mercury“ muzikos apdovanojimui.[32] Sulaukus pasisekimo Europoje, grupė nukreipė dėmesį į Šiaurės Ameriką:[33] 2000 m. lapkritį ten išleido debiutinį albumą, o 2001 m. vasarė pradėjo „US Club Tour“ turą.[34] 2001 m. vasarį vykusių „Brit“ apdovanojimų metu „Coldplay“ pelnė Geriausios britų grupės ir Geriausio britų albumo statulėles.[35] Nors JAV „Parachutes“ populiarėjo lėtai, albumas galiausiai tapo du kartus platininiu.[36] Albumas buvo teigiamai įvertintas kritikų ir pelnė „Grammy“ apdovanojimą už geriausią alternatyviosios muzikos albumą 2002 m. „Grammy“ apdovanojimuose.[37] Po „Parachutes“ išleidimo Chrisas Martinas teigė, jog albumo sėkmė turėjo padėti grupei tapti „didžiausia ir geriausia pasaulio grupe.“ [38]

„A Rush of Blood to the Head“ (2001–04)[taisyti | redaguoti kodą]

Po „Parachutes“ sėkmės, 2001 m. rugsėjį „Coldplay“ grįžo į studiją ir ėmė dirbti prie antruojo albumo „A Rush of Blood to the Head“, kurį prodiusuoti ir vėl padėjo Kenas Nelsonas. Kadangi niekada prieš tai grupė nedirbo Londone, jiems buvo sunku susikaupti. Jie nusprendė persikelti į Liverpulį, kur buvo įrašytos kelios „Parachutes“ buvusios dainos. Grupės vokalistas Chrisas Martinas pasakojo, jog atsidūrus ten grupę „apsėdo“ įrašinėjimas. „In My Place“ buvo pirmasis albumui įrašytas takelis. Grupė išleido jį kaip pagrindinį albumo singlą, nes ši daina paskatino juos įrašinėti antrąjį albumą po „keisto periodo, kuomet jie nelabai nutuokė, ką daryti“ praėjus trejiems mėnesiams po „Parachutes“ sėkmės. Pasak Martino, „judėti tolyn skatino tik vienas dalykas: „In My Place“ įrašinėjimas. Tuomet pradėjo lietis ir kitos dainos. „[39]

Albumui grupė parašė daugiau nei 20 dainų. Kai kurie iš naujųjų grupės kūrinių, kaip „In My Place“ ir „Animals“, buvo atliekami gyvai grupei dar tebetęsiant „Parachutes“ turą.[30][40] Albumo pavadinimas buvo atskleistas pranešime oficialiame grupės puslapyje.[41] Albumas buvo išleistas 2002 m. rugpjūtį ir atnešė grupei kelis sėkmingus singlus: „In My Place“, „Clocks“ ir baladę „The Scientist“. Pastaroji buvo įkvėpta George Harrisono kūrinio „All Things Must Pass“, kuris buvo išleistas 1970 m.[42]

„Coldplay“ turas „A Rush of Blood to the Head“ truko nuo 2002 m. birželio iki 2003 m. rugsėjo. Grupė aplankė penkis žemynus bei buvo vieni pagrindinių kelių festivalių, kokių kaip „Glastonbury“, „V bei Rock Werchter“, atlikėjų. Daugumoje koncertų buvo naudojamas sudėtingas apšvietimas ir asmeniniai ekranai, priminę „U2“ „Elevation“ bei „Nine Inch Nails“ „Fragility“ turus.[43] Papildomų turo koncertų metu, Sindėjaus „Horden Pavilion“ arenoje „Coldplay“ įrašė gyvų pasirodymų DVD bei CD pavadinimu „Live 2003“.[44] 2003 m. „Brit“ apdovanojimuose, surengtuose „Earls Court“ parodų centre, Londone, „Coldplay“ pelnė Geriausios Britų Grupės bei Geriausio Britų Albumo apdovanojimus.[35] 2003 m. rugpjūčio 28 d. MTV Video muzikos apdovanojimuose Niujorke „Coldplay“ atliko dainą „The Scientist“ ir pelnė tris apdovanojimus.[45]

2003 m. gruodį žurnalo „Rolling Stone“ skaitytojai išrinko „Coldplay“ geriausiais metų atlikėjais bei grupe pasaulyje.[46] Netrukus „Coldplay“ perdainavo grupės „The Pretenders“ 1983 m. dainą 2„000 Miles“ (kūrinį buvo galima atsisiųsti iš jų oficialaus puslapio). „2000 Miles“ buvo geriausiai parduodamas tų metų singlas Jungtinėje Karalystėje, o visos iš ją įsigijusių žmonių surinktos lėšos buvo paaukotos „Future Forests“ ir „Stop Handgun Violence“ kampanijoms.[47] „A Rush of Blood to the Head“ pelnė „Grammy“ apdovanojimą kaip geriausias alternatyvios muzikos albumas 2003 m. apdovanojimuose.[48] 2004 m. „Grammy“ apdovanojimuose grupės daina „Clocks“ gavo geriausio metų įrašo apdovanojimą (angl. Record of the Year).[37]

„X&Y“[taisyti | redaguoti kodą]

2004 metus „Coldplay“ pradėjo ramiai – koncertai nebuvo rengiami, nes grupė ilsėjosi po savo praėjusių turų ir buvo dirbama prie trečiojo albumo. Guy Berrymanas sakė, kad įkvėpimo savo muzikai jie sėmėsi klausydamiesi Bowie, Eno, „Pink Floyd“, „Depeche Mode“, Kate Bush, „Kraftwerk“ ir „U2“. Gegužę grupė savo svetainėje paskelbė vieną savo naująją dainą ir vaizdo klipą, taip norėdami atšvęsti Martino vaiko gimimą.

Jų albumas „X&Y“ buvo išeistas 2005] m. balandžio 6 d. Jungtinėje Karalystėje. Buvo parduota 7,3 milijono albumo kopijų ir tais pačiais metais jis buvo pripažintas geriausiu parduodamu metų albumu. Tik pasirodęs albumas iškart pakilo į pirmą vietą 22-jų šalių topuose. Singlas „Speed of Sound“ balandžio 18 jau grojo radijose ir jį buvo galima nusipirkti internetinėse parduotuvėse, CD buvo išleistas gegužės 23. Albumas debiutavo pirmosiose pozicijose 22 šalių topuose ir Jungtinėje Karalystėje buvo trečias albumas, kuris buvo parduodamas taip greitai. Tais pačiais metais buvo išleisti du singlai: „Fix You“ rugsėjį ir „Talk“ gruodį. 2007 m. gegužę buvo išleistas singlas „The Hardest Part“ už Jungtinės Karalystės ribų. Nepaisant didelės komercinės sekmės, kritikų nuomonė nebuvo vieninga: laikraščio mėn. „New York Times“ leidinio kritikas Jonas Parelesas juos apibūdino kaip „nepakenčiamiausią šio dešimtmečio grupę“.

Nuo 2005 m. birželio iki 2006 m. liepos „Coldplay“ koncertavo ture „Twisted Logic“, sudalyvavo Koačelos , Glastonberio ir „Austin City Limits“ muzikos festivaliuose.

„Viva la Vida or Death and All His Friends“[taisyti | redaguoti kodą]

2006 m. spalio mėn. „Coldplay“ pradėjo įrašinėti savo ketvirtąjį studijinį albumą „Viva la Vida or Death and All His Friends“ su pripažintu prodiuseriu Brian Eno. Antrasis albumo singlas Viva La Vida susilaukė milžiniško populiarumo visame pasaulyje ir tapo numeris vienas tiek Didžiojoje Britanijoje, tiek JAV. Albumas parduotas daugiau nei 10 mln. kopijų tiražu visame pasaulyje ir pripažintas, kaip vienu geriausiu grupės darbų.

„Mylo Xyloto“[taisyti | redaguoti kodą]

„Mylo Xyloto“ albumo viršelis

Anksčiau, tų pačių metų sausio 13 d., interviu žurnalui „Clash“ metu, „Coldplay“ užsiminė apie dvi naujas dainas „Princess of China“ ir „Every Teardrop Is a Waterfall“, kurios bus įtrauktos į naująjį albumą.[49] Vėliau, gegužės 31 d. grupė dainą „Every Teardrop Is a Waterfall“ įrašė kaip singlą, o albumą nusprendė pavadinti „Mylo Xyloto“. Rugsėjo 12 d. pasirodė dar vienas singlas – „Paradise“.

2011 m. spalio 24 d. pasirodė naujas grupės albumas – „Mylo Xyloto“. Didžiojoje Britanijoje per debiutinę savaitę buvo parduotos 208 343 albumo kopijos. JAV per pirmąją savaite albumas buvo parduotas 447 000 tiražu ir debiutavo pirmoje vietoje. Iki 2011 m. pabaigos parduota 3,5 mln. albumo kopijų. Antrasis albumo singlas „Paradise“, tapo pasiekė pirmąsias topų vietas Didžiojoje Britanijoje. Kiek vėliau grupė išleido singlus „Charlie Brown“ ir „Princess Of China“, kurį įrašė su dainininke Rihanna. Paskutiniu albumo singlu tapo „Hurts Like Heaven“, kurio video klipas paremtas pačios grupės nariu sukurtu komiksu, kuris elektroniniu bei popieriniu formatu išleistas 2013 m. balandį. Per metus nuo albumo pasirodymo buvo parduota daugiau 5 330 000 jo kopijų visame pasaulyje.

2012 m. lapkričio 19 d. „Coldplay“ išleido koncertą-filmą pavadinimu „Coldplay Live 2012“, kuris nufilmuotas Paryžiuje ir Montrealyje. Šis filmas tų pačių metų lapkričio 13 d. parodytas viso pasaulio kino teatruose.

„Ghost Stories“[taisyti | redaguoti kodą]

2014 m. pasirodė pranešimas, kad grupė gegužės 19 d. išleis savo šeštąjį studijinį albumą pavadinimu „Ghost Stories“. Kovo 3 d. išleistas pirmasis albumo singlas „Magic“, kuris pateko į „UK Top 10“. Šis kurinys buvo gerokai lėtesnis ir ne toks triukšmingas, kaip dauguma ankstesnio albumo kurinių. „Ghost Stories“ albumas yra įkvėptas grupės lyderio Chriso Martino ir aktorės Gwyneth Paltrow skyrybų. Albumas kritikų ir muzikos fanų įvertintas daugiausia teigiamai, nors ir nesukūrė naujos muzikinės revoliucijos. Didžiausiu albumo hitu tapo singlas „A Sky Full Of Stars“. Iki metų pabaigos buvo parduotą daugiau nei 3 mln. albumo kopijų.

Albumų pardavimai[taisyti | redaguoti kodą]

Metai Albumas Pardavimai pasaulyje Vieta tope
JK
Jungtinė Karalystė
JAV
Jungtinės Amerikos Valstijos
Italija
Italija
Prancūzija
Prancūzija
Australija
Australija
Švedija
Švedija
Austrija
Austrija
Norvegija
Norvegija
Danija
Danija
2000 Parachutes 10 mln. albumų 1 51 11 31 2 20 41 1 29
2002 A Rush of Blood to the Head 15 mln. albumų 1 5 1 4 1 5 10 1 1
2005 X&Y 14 mln. albumų 1 1 1 1 1 1 1 1 1
2008 Viva la Vida or Death and All His Friends 10 mln. albumų 1 1 1 1 1 1 1 1 1
2011 Mylo Xyloto 8 mln. albumų 1 1 1 1 1 1 2 1 2
2014 Ghost Stories 4 mln. albumų 1 1 1 1 1 1 1 1 1

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Deusner, Stephen M. (1 June 2009). "Coldplay: LeftRightLeftRightLeft | Album Reviews." Pitchfork. Nuoroda tikrinta 11 September 2011.
  2. Dowling, Stephen. "Entertainment | Are we in Britpop's second wave?", BBC News, 19 August 2005. Nuoroda tikrinta 11 September 2011.
  3. 3,0 3,1 3,2 Ali, Mehreen F. (26 November 2005). "All That Is Cold play." Dawn. Suarchyvuota nuo originalo 1 Birželis 2008. Nuoroda tikrinta 1 May 2008.
  4. 4,0 4,1 Šablonas:Harv
  5. Roach, p. 22
  6. 6,0 6,1 6,2 "Newsreel: An appeal to Wikipedia enthusiasts." coldplay.com. Nuoroda tikrinta 22 September 2014.
  7. 7,0 7,1 "Coldplay to Quit." Dailystar.co.uk. Nuoroda tikrinta 22 September 2014.
  8. "Nominations for the 51st Grammy Awards", USA Today, 3 December 2008. Nuoroda tikrinta 28 December 2008.
  9. "Coldplay, Noel Gallagher and Foo Fighters revealed as biggest selling rock acts of 2011." NME.COM. 17 January 2012. Nuoroda tikrinta 22 September 2014.
  10. "Coldplay No.1 on iTunes in 100 countries." Mail Online. Nuoroda tikrinta 27 June 2014.
  11. "Coldplay Tickets." StubHub. Nuoroda tikrinta 13 June 2014.
  12. Citavimo klaida Invalid <ref> tag; no text was provided for refs named MTV2009
  13. Šablonas:Harv
  14. "Front Row King." frontrowking.com. Nuoroda tikrinta 13 May 2014.
  15. Šablonas:Harv
  16. Odell, Michael (1 May 2004). "The Shore Thing (Annotated)." Q magazine. pp. 48–52 Suarchyvuota nuo originalo 13 Spalis 2006. Nuoroda tikrinta 12 March 2014.
  17. 17,0 17,1 17,2 Gundersen, Edna. "Coldplay searching for a balance", USA Today, 13 February 2003. Nuoroda tikrinta 4 May 2008.
  18. Šablonas:Harv
  19. Šablonas:Harv
  20. Roach, p. 45
  21. Sam Inglis (October 2000). " Recording Coldplay’s Parachutes„. SOS. Retrieved 9 September 2008.
  22. Verrico, Lisa. „NME Carling Premier Tour — Arts“ (21 January 2000). 
  23. Šablonas:Harv
  24. 24,0 24,1 Šablonas:Harv
  25. Bogdanov, Vladimir; Woodstra, Chris; Erlewine, Stephen Thomas (2002). All Music Guide to Rock: The Definitive Guide to Rock, Pop, and Soul. Backbeat Books. p. 235. ISBN 087930653X. Retrieved 7 September 2008.
  26. Basham, David (16 October 2000). “Coldplay Escapes City For „Yellow“ Single, Video„. MTV. Retrieved 9 September 2008.
  27. Šablonas:Harv
  28. Cohen, Jonathan. "Nettwerk To Release Coldplay Album", Billboard, Nielsen Business Media, Inc, 2 August 2000. Nuoroda tikrinta 15 September 2008.[neveikianti nuoroda]
  29. "[[[:Šablonas:BillboardURLbyName]] Discography – Coldplay: Parachutes]." Billboard. Nielsen Business Media, Inc. Nuoroda tikrinta 30 September 2008.[neveikianti nuoroda]
  30. 30,0 30,1 Moss, Corey (18 December 2001). “Coldplay Ready Second Album As 'Trouble' Heats Up". MTV. Retrieved 22 September 2008.
  31. Leahey, Andrew. "[[[:Šablonas:Allmusic]] Coldplay > Biography]." Allmusic. Nuoroda tikrinta 18 October 2008.
  32. "Coldplay's Q for success", BBC News, BBC, 16 October 2000. Nuoroda tikrinta 15 October 2009.
  33. Šablonas:Harv
  34. Basham, David. "Coldplay Finds American Home For "Parachutes"", MTV News, 1 August 2000. Nuoroda tikrinta 15 October 2009.
  35. 35,0 35,1 "Coldplay: The Brit Awards." Brits.co.uk. Nuoroda tikrinta 22 September 2014.
  36. Caims, Dan. „Albums of the year – On record“ (17 December 2000). “They [Coldplay] began 2000 as unknowns, and ended it with a double-platinum album [Parachutes] and America their oyster” 
  37. 37,0 37,1 "Grammy Award Winners." Grammy Awards. Nuoroda tikrinta 25 April 2008.[neveikianti nuoroda]
  38. Šablonas:Harv
  39. Cumberbatch, Franklin (13 August 2002). “Coldplay: Going Out of My Head“[neveikianti nuoroda]. VH1. MTV Networks. Retrieved 14 September 2008.
  40. Nelson, Chris (12 February 2001). „Coldplay Warm Up On U.S. Tour Opener“. MTV. Retrieved 14 September 2008.
  41. Luerssen, John D. (25 April 2002). „Coldplay Sets Album Title, June Gigs“. Billboard (Nielsen Business Media, Inc). Retrieved 14 September 2008.
  42. Citavimo klaida Invalid <ref> tag; no text was provided for refs named roach_98
  43. Wener, Ben. „Still a few steps short of greatness“ (22 August 2005). 
  44. Danby, Andrew (4 September 2003). "Coldplay Go Live." Rolling Stone. Suarchyvuota nuo originalo 24 Gegužė 2008. Nuoroda tikrinta 25 April 2008.
  45. "2003 MTV Video Music Awards." Mtv.com. Nuoroda tikrinta 22 September 2014.
  46. "Rock On the Net: Coldplay." Rockonthenet.com. Nuoroda tikrinta 22 September 2014.
  47. Orshoski, Wes. "Coldplay Enter London Studio To Begin Work On Third Album", MTV News, 29 January 2004. Nuoroda tikrinta 15 October 2009.
  48. "Complete list of Grammy Award winners", USA Today, 24 February 2003. Nuoroda tikrinta 1 May 2008.
  49. Clash. „Coldplay“ album update

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Coldplay – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka