Depeche Mode

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Depeche Mode
Biografija
Dar žinomas The French Look
Composition Of Sound
Kilmė Jungtinė KaralystėDidžioji Britanija
Žanrai Alternative dance
Synthpop
Electronic rock
New wave
Aktyvumo metai 1979-1993, 1996-dabar
Įrašų kompanija Mute Records
Sire Records
Reprise Records
Capitol Records
Virgin Records
Columbia Records
Svetainė www.depechemode.com
Nariai
Andy Fletcher
Dave Gahan
Martin Gore
Buvę nariai
Vince Clarke
Alan Wilder

Depeche Mode (pranc. depeche mode vert. „besikeičianti mada“) – britų muzikos grupė, susikūrusi XX amžiaus aštuntojo ir devintojo dešimtmečių sandūroje. Susikūrimo metu grupę sudarė šie atlikėjai: David Gahan (pagrindinis vokalas, dainų bei muzikos kūryba), Martin Lee Gore (klavišiniai, gitara, vokalas ir dainų bei muzikos kūryba), Andrew Fletcher (klavišiniai) ir Vince Clarke (klavišiniai ir dainų bei muzikos kūryba). Netrukus po grupės įsikūrimo grupę palikusį Vince Clarke pakeitė Alan Wilder (klavišiniai). Tokia grupės sudėtis egzistavo iki 1995 m., kai Alan Wilder pasitraukė iš grupės, ir Depeche Mode sudėtyje liko trys atlikėjai.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

1977–1980: Ankstyvieji metai[taisyti | redaguoti kodą]

Depeche Mode istorijos pradžia laikomi 1977 m., kai klavišininkas Vince Clarke ir Andrew Fletcher subūrė grupę pavadinimu „No Romance in China“. Panašiu metu Martin Lee Gore grojo grupėje „Norman and The Worms“. „No Romance in China“, ir „Norman and The Worms“ projektai buvo nesėkmingi, todėl 1979 m. šie trys atlikėjai susibūrė į grupę „The French Look“, kuri 1980 m. pakeitė pavadinimą ir tapo „Composition of Sound“. Tais pačiais metais prie jų prisijungė dainininkas David Gahan, kuris ir pasiūlė dabartinį grupės pavadinimą „Depeche Mode“.

1981–1984: Pirmieji albumai[taisyti | redaguoti kodą]

Prisijungusi prie Daniel Miller nepriklausomos įrašų kompanijos „Mute Records“, grupė Depeche Mode debiutavo 1980-aisiais atlikdama dainą „Photographic“, o po jos kilo dainomis „New Life“ ir „Just Can’t Get Enough“. Pastaroji tapo aukščiausiu dešimtuko kūriniu Didžiojoje Britanijoje, o debiutinis albumas Speak & Spell jaunai grupei buvo itin sėkmingas ir susilaukė palankių įvertinimų.[1]

1981 m., po albumą pristačiusio koncertinio turo, grupę paliko Vince Clarke, iki tol buvęs pagrindinis dainų žodžių bei muzikos autorius. Jo vaidmenį perėmė Martin Lee Gore, kuris ir pirmame albume prisidėjo prie Vince Clarke, parašydamas kelias dainas. Kitąmet grupė paskelbė ieškanti ketvirto nario, kuriuo tapo Alan Wilder. Jis neprisidėjo prie antrojo grupės albumo kūrimo, tačiau koncertavo su grupe koncertinio turo antrojoje pusėje. Vėliau Alan Wilder labai prisidėjo prie grupės muzikos stiliaus formavimo bei tobulinimo. Kai Martin Lee Gore tamsios sielos dvejonės ir manipuliacijos tapo populiarios, jų singlas „People Are People“, beje, išleistas atskiru EP, tapo labai populiarus abiejose Atlanto pusėse, o albumas Some Great Reward – perkamiausiu; tai pakreipė grupės kūrybą Industrial muzikinio stiliaus linkme.

1985–1990: Populiarumo viršūnės link[taisyti | redaguoti kodą]

Nors devintojo dešimtmečio pabaigoje grupė ir turėjo gausybę gerbėjų, ji vis dar buvo laikoma pogrindžio fenomenu. Taip buvo iki pat 1990 m. pasirodžiusio albumo Violator, kuriame buvo pateikti aukščiausias populiariausių dainų dešimtukų vietas užkariavę kūriniai „Enjoy the Silence“ ir „Personal Jesus“. Pastarajam kūriniui įtakos turėjo Amerikos kantri muzika, jis buvo sensacingai reklamuojamas: dienraščiuose spausdinamų asmeninių skelbimų skiltyje pasirodė reklama „Your Own Personal Jesus“ (eilutė iš dainos teksto) ir kartu pateiktas telefono numeris. Paskambinus nurodytu telefono numeriu, ragelyje pasigirsdavo Depeche Mode dainos ištrauka. Firma Warner Bros. pardavė rekordinį šios 30 cm vinilinės plokštelės tiražą.

Songs Of Faith And Devotion era (1993)

Paskutinio XX amžiaus dešimtmečio pradžioje, prasidėjus alternatyvios muzikos pakilimui, Depeche Mode tapo sėkmingiausiais šio judėjimo atstovais. 1993 m. pasirodęs jų albumas Songs Of Faith And Devotion tapo perkamiausiu pasaulyje, iškarto debiutavęs Didžiosios Britanijos ir JAV populiariausių muzikos kūrinių sąrašų pirmose vietose.

1994–1996: Krizė[taisyti | redaguoti kodą]

Būdama savo populiarumo viršūnėje, 1995 m. grupė ėmė irti. Iš grupės pasitraukė Alan Wilder,[2] vėliau du kartus nesėkmingai bandė nusižudyti David Gahan.[3] Pirmas bandymas įvyko 1995 rugpjūčio 17d., o antrasis – ir kur kas rimtesnis – 1996 m. gegužės 28 d., po kurio David Gahan kelias minutes buvo ištiktas klinikinės mirties. Vėliau jis, siekdamas atsikratyti priklausomybės nuo narkotikų, devynis mėnesius gydėsi reabilitacijos klinikoje. Grupė turėjo padaryti dviejų metų pertrauką.

1997: Atgimimas ir „Ultra“[taisyti | redaguoti kodą]

1997 m., po ketverių metų pertraukos, grupė tęsė veiklą jau kaip 3 asmenų kolektyvas ir išleido albumą Ultra. Išleisti singlai „Barrel Of A Gun“, „It’s No Good“, „Home“ ir „Useless“.

2001: „Exciter“ – jautrioji „Depeche Mode“ pusė[taisyti | redaguoti kodą]

2001 m. pasirodė albumas Exciter, o 2003 m. David Gahan ir Martin L. Gore išleido savo solinius albumus: atitinkamai Paper Monsters ir Counterfeit². Pastarasis – jau antrasis Martin L. Gore albumas. Pirmasis, 1989 m. išleistas Counterfeit – taip pat perdainuotų dainų albumas, kuriame Martin L. Gore atlieka savo jaunystės muzikinių stabų, tokių kaip Bob Dylan, Nick Cave and The Bad Seeds, Iggy Pop ir kitų, dainas. Išleidę albumus, abu atlikėjai surengė koncertines keliones.

2005–2006: „Playing The Angel“[taisyti | redaguoti kodą]

2005 m. spalio 17 d. buvo išleistas albumas Playing The Angel. Jį kuriant prie Martin L. Gore prisidėjo ir David Gahan. Radijo klausytojai girdėjo naujojo albumo singlus „Precious“, „A Pain That I’m Used To“, „John the Revelator / Lilian“, „Suffer Well“ ir „Martyr“. Šios dainos albume nėra. 2006 m. grupė pakartotinai išleido grupės albumus, kuriuose buvo ne tik naujai atliekamos dainos, bet ir alternatyvios dainų versijos bei vaizdo medžiaga. Taip pat pasirodė koncertinio turo Touring The Angel: Live In Milan DVD bei geriausių kūrinių albumas The Best Of, Vol. 1.

2005 m. lapkričio 3 d. Floridoje grupė pradėjo koncertinę kelionę Touring The Angel. Lietuvoje Depeche Mode pasirodymas įvyko 2006 m. kovo 18 d. Siemens arenoje, Vilniuje.[4]

2009–2010: „Sounds Of The Universe“[taisyti | redaguoti kodą]

2008 m. viduryje žiniasklaidoje buvo paskelbta, jog grupė ketina pradėti naujo albumo kūrimą. Depeche Mode paskelbė koncertuosianti Lietuvoje 2008 m. gegužės 27 d. Žalgirio stadione.

2009 m. sausio viduryje grupė paskelbė naujo albumo pavadinimą – „Sounds of The Universe“, ir numatomą jo išleidimo datą. Jis buvo įrašytas Niujorke ir išleistas 2009 m. balandžio 21 d. Albumą sudarė 13 dainų. Pirmasis singlas „Wrong“ iš naujojo albumo pasirodė balandžio 6 d. Birželio 15 d. pasirodė antrasis singlas 'Peace', o veliau – „dvigubos A-pusės“ singlas „Fragile Tension/ Hole To Feed“. Kai šios dainos buvo išleistos kaip singlai, „Fragile Tension“ buvo atlikta su panaudojus naują instrumentuotę bei geresnius vokalistus, o „Hole to Feed“ kūrinys buvo šiek tiek pakeistas. David Gahan parašė žodžius pastarajam singlui. Taip pat, kaip reklaminis (ne komercinis) singlas, tik JAV teritorijoje buvo išleista daina „Perfect“.

2009 m. gegužę buvo paskelbta Sounds Of The Universe koncertinė kelionė „Tour of the Universe“. Šios koncertinės kelionės Europoje metu, remdama „Teenage Cancer Trust“ projektą, grupė koncertavo Londono Royal Albert Hall koncertų salėje. Kartu su grupe dainą „Somebody“ atliko buvęs grupės narys Alan Wilder. Tačiau po kelių koncertų koncertinė kelionė, o kartu ir koncertas Lietuvoje, buvo atšaukti dėl David Gahan ligos.

2010 m. Depeche Mode Vokietijos ECHO apdovanojimų ceremonijoje laimėjo geriausios tarptautinės rock-pop grupės apdovanojimą.

2011: Antrasis perdainuotų kūrinių albumas[taisyti | redaguoti kodą]

2011 m. birželio 6 d. Depeche Mode išleido antrąjį perdainuotų kūrinių albumą „Remixes 2: 81-11“. Šiame projekte dalyvavo Nick Rhodes iš Duran Duran, Vince Clarke, Mark Ronson ir Andrew Wyatt iš Miike Snow, Arcade Fire, Aphex Twin, Alan Wilder, Yeah Yeah Yeahs ir kitos grupės bei atlikėjai. 2011 m. gegužės 30 d. buvo išleistas „Personal Jesus 2011“. Skaitmeninis singlas Jungtinėje Karalystėje buvo išleistas 2011 m. balandžio 18 d., o JAV – viena diena vėliau.

2011 m. spalio mėn. grupės „U21991 m. albumo „Achtung Baby“ 20-osioms metinėms paminėti Depeche Mode žurnalo „Q“ specialaus leidimo albumui „AHK-toong BAY-bi Covered“ įrašė U2 dainą „So Cruel“.

2013: „Delta Machine“[taisyti | redaguoti kodą]

Tryliktasis Depeche Mode studijinis albumas „Delta Machine“ buvo išleistas 2013 m. kovo 19 d.

Nariai[taisyti | redaguoti kodą]

Dabartiniai nariai[taisyti | redaguoti kodą]

  • David Gahan – pagrindinis vokalas (paskutiniuose albumuose – žodžių bei muzikos autorius);
  • Martin Lee Gore – žodžių ir muzikos autorius, klavišiniai, gitara, pritariantysis vokalas, retkarčiais – pagrindinis vokalas;
  • Andrew Fletcher – klavišiniai, pritariamasis vokalas, vadyba.

Buvę nariai[taisyti | redaguoti kodą]

Diskografija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindiniai straipsniai – Depeche Mode diskografija ir David Gahan diskografija.

Singlai[taisyti | redaguoti kodą]

Metai Albumas Dainos pavadinimas Žanras
1981 „Speak & Spell“ Dreaming Of Me Synthpop
1981 „Speak & Spell“ New Life Synthpop
1981 „Speak & Spell“ Just Can’t Get Enough Synthpop
1982 „A Broken Frame“ See You Synthpop
1982 „A Broken Frame“ The Meaning Of Love Synthpop, new wave
1982 „A Broken Frame“ Leave And Silence Synthpop, new wave
1983 „Construction Time Again“ Everything Counts Industrial, new wave
1983 „Construction Time Again“ Love, In Itself New wave, industrial
1984 „Construction Time Again“ Told You So Synthpop, industrial, new wave
1984 „Some Great Reward“ People Are People Industrial, new wave
1984 „Some Great Reward“ Master And Servant Synthpop, new wave
1986 „Black Celebration“ Stripped Cold wave, progressive rock, dark wave
1986 „Black Celebration“ A Question Of Lust Synthpop, new wave
1986 „Black Celebration“ A Question Of Time Techno, post-punk, alternative dance
1986 „Black Celebration“ Stripped Cold Wave, progressive rock, dark wave
1987 „Music For The Masses“ Strangelove Synthpop, new wave
1987 „Music For The Masses“ Never Let Me Down Again Electronic rock, progressive rock, new wave, synthpop
1987 „Music For The Masses“ Behind The Wheel Alternative dance
1988 „Music For The Masses“ Little 15 Baroque pop
1989 „Violator“ Personal Jesus Blues rock, industrial rock
1990 „Violator“ Enjoy The Silence Electronic rock, new wave, synthpop, space rock
1990 „Violator“ Policy Of Thruth Synthpop, new wave, alternative dance
1990 „Violator“ World In My Eyes Synthpop, alternative dance
1993 „Songs Of Faith And Devotion“ I Feel You Industrial rock, blues rock, country rock
1993 „Songs Of Faith And Devotion“ Walking In My Shoes Downtempo, new age, alternative rock, electronic rock
1993 „Songs Of Faith And Devotion“ Condemnation Gospel, soft rock, alternative rock
1994 „Songs Of Faith And Devotion“ In Your Room Alternative rock, electronic rock, industrial rock
1997 „Ultra“ It’s No Good Alternative dance
1997 „Ultra“ Home Synthpop
1997 „Ultra“ Useless Industrial rock, electronic rock
2001 „Exciter“ Dream On Electronica
2001 „Exciter“ I Feel Loved Electronica, alternative dance, synthpop, house
2001 „Exciter“ Freelove Downtempo, electronica
2002 „Exciter“ Goodnight Lovers Synthpop
2005 „Playing The Angel“ Precious Alternative dance, alternative rock
2005 „Playing The Angel“ A Pain That I’m Used To Industrial rock, alternative dance, big beat, alternative hip-hop
2006 „Playing The Angel“ Suffer Well Neo-psychedelia, electronica
2006 „Playing The Angel“ John the Revelator„/„Lilian Synthpop, alternative dance, electronic rock
2009 „Sounds Of The Universe“ Wrong Industrial rock, electronic rock, hardcore hip-hop
2009 „Sounds Of The Universe“ Piece Synthpop, industrial rock
2009 „Sounds Of The Universe“ Fragile Tension“/“Hole to Feed Electronic rock, new wave industrial rock
2013 „Delta Machine“ Heaven Trip-hop, electronica
2013 „Delta Machine“ Sooth My Soul Electronic rock, alternative dance
2013 „Delta Machine“ Should Be Higher Electronic rock, alternative dance

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Depeche Mode – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka