Charonas (mitologija)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Apie Plutono palydovą skaitykite straipsnyje Charonas.
Charonas

Graikų mitologijoje Charonas (sen. gr. Χάρων) – Hado keltininkas, perkeliantis mirusiųjų sielas per Stikso upę. Jis buvo Niktės ir Erebo sūnus. Vaizduojamas kaip apiplyšęs, sudžiūvęs senis arba sparnuotas demonas su dvigubu kuju.

Laidojant mirusiems po liežuviu padėdavo obolą (smulkus pinigas), kurį mirusiojo siela sumokėdavo Charonui už perkėlimą. Charonas perkelia tik mirusiuosius, bet Heraklis, Peiritojas ir Tesėjas privertė jį perkelti per upę.

Pagal Vergilijų, tiktai Persefonės giraitėje nulaužta auksinė šakelė atveria gyvajam kelią į mirties karalystę. Sibilė parodė šią šakelę Charonui ir privertė ten perkelti Enėją. Taip pat Orfėjas gyvas nukeliavo ir sugrįžo iš Hado.


Graikų mitologija
Sandro Botticelli - La nascita di Venere - Google Art Project - edited.jpg

Pirmapradžiai dievai - Olimpo dievai - Titanai - Mūzos - Nimfos - Fantastinės būtybės
Pusdieviai - Trojos karas

Vikiteka