Benediktas Tiškevičius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Benediktas Emanuelis Tiškevičius)
Benediktas Tiškevičius
Tiškevičiai
Lelija (herbas)
Lelija (herbas)
Gimė 1801 m. rugpjūčio 22 d.
Mirė 1866 m. rugpjūčio 11 d. (64 metai)
Paryžiuje
Palaidotas (-a) Raudondvario kapinės
Tėvas Mykolas Juozapas Tiškevičius
Motina Joana Karpytė
Sutuoktinis (-ė) Vanda Vankevičiūtė
(?) Karpytė
Vaikai Liudgarda Tiškevičiūtė
Joana Tiškevičiūtė
Marija Tiškevičiūtė

Benediktas Tiškevičius (lenk. Benedykt Tyszkiewicz, 1801 m. – 1866 m. rugpjūčio 11 d. Paryžiuje, palaidotas Raudondvaryje) – Lietuvos bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Grafo B. Tiškevičiaus šeimos atminimui pastatyti akmenys prie Raudondvario bažnyčios

Kilęs iš Lietuvos didikų Tiškevičių giminės antrosios Biržų šakos.[1] Tėvas Mykolas Juozapas Tiškevičius. Motina Joana Karpytė. Broliai Jonas Konstantinas Tiškevičius, Biržų valdytojas, Juozapas Mykolas Tiškevičius.

Šeima[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1826 m. vedė, pirmoji žmona Vanda Vankevič, dukterys:

Antroji žmona iš Karpių giminės.

18461849 m. Kauno gubernijos bajorų maršalka. Rėmė 1863 m. sukilimą.

Dvarai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1828 m. balandžio 23 d. iš Ferdinando Pliaterio tėvas jam nupirko Nemėžio dvarą. 1836 m. dvare iškilo dviejų aukštų mūriniai rūmai, kuriuose įsikūrė Vilniaus pavieto Tiškevičiaus dvarų vyriausioji administracija.

1835 m. iš Zabielų įsigijo Raudondvario pilį, ją restauravo, įkūrė parką. Pagal architekto L. C. Anichini projektą 18521857 m. pastatė Raudondvario bažnyčią, kurią Liudviko XV stiliumi dekoravo skulptorius ir dailininkas Mykolas Andriolis. Grafas joje ir palaidotas greta pirmosios žmonos.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Benediktas TiškevičiusLietuviškoji tarybinė enciklopedija, XI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.XI: Šternbergo-Vaisius, 325 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Straipsnis ritoja.lt apie Benediktą Tiškevičių