Babtų tiltas

Koordinatės: 55°06′21″š. pl. 23°47′00″r. ilg. / 55.105723°š. pl. 23.78327°r. ilg. / 55.105723; 23.78327 (Babtų tiltas)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Babtų tiltas
Skirtingos konstrukcijos tiltai (nuo žemupio pusės)
Babtų tiltas
Babtų tiltas
55°06′21″š. pl. 23°47′00″r. ilg. / 55.105723°š. pl. 23.78327°r. ilg. / 55.105723; 23.78327 (Babtų tiltas)
Vieta Kauno raj., Babtų k.
Kerta Nevėžį
Ilgis 108,8 m (kair. tiltas)
105 m (deš. tiltas)
Plotis 2x11,75 m
Pastatytas iki 1939 m. (kair. tiltas)
1972 m. (deš. tiltas)
Konstrukcija sijinis tiltas

Babtų tiltas – automobilių transporto tiltas per Nevėžio upę automagistralės  A1  VilniusKaunasKlaipėda  122,1 km, Kauno rajone, Babtų seniūnijoje, slėnyje į šiaurės vakarus nuo Babtų miestelio. Dešiniajame krante, Klaipėdos pusėje, už 350 m įrengtas viadukas su keliais  1914  VilkijaPadauguvaVareikoniai  ir  1940  VareikoniaiPanevėžiukasGaižuvėlė . Babtų transporto statinys – tai du nevienodos konstrukcijos tiltai abipus automagistralės skiriamosios juostos, skirti priešingų krypčių eismui.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tarpukaryje tiesiant naują Žemaičių plentą, 1934 m. pradėti didesni Kauno-Babtų ruožo statybos darbai. Mechanizacijos lygis buvo žemas: naudota vien žmogaus ir arklio jėga, tik skaldos tankinimui pasitelkti gariniai plentvoliai. Iki tol veikė keltas per Nevėžį Stabaunyčioje, žemiau Babtų miestelio. Nutiestas Žemaičių plentas ir atsiradęs tiltas per Nevėžį smarkiai sumažino šios upės svarbą Babtų gyventojams, iš esmės pakeitė susisiekimą su Kaunu: laikui bėgant nutrūko susisiekimas garlaiviais, nebeliko upinių keltų ties aplinkinėmis gyvenvietėmis.[1]

1936 m. buvo pradėtos tilto statybos. Žemaičių plento tiesimo etapas Nevėžio upės slėnyje buvo vienas sunkiausių. Trasoje kieto molio sluoksniai buvo neįveikiami kirtikliams bei laužtuvams, todėl buvo sprogdinami. Buvo pastatytas gelžbetoninis Gerberio sistemos 108,80 m ilgio tiltas, sudarytas iš trijų 26,10+32,90+26,10 m angų ir dviejų galinių gembių po 11,85 m. Statinio plotis – 8,35 m, važiuojamosios dalies – 6 m.[2] Tilto perdangos plokštė rėmėsi į tris išilgines sijas, kurias kas 2,9 m jungė skersinės sijos. Tilto aukštis (vidury) buvo 11,7 m virš žemo vandens lygmens, atsižvelgiant į vandens svyravimus dėl tuometinių Nemuno potvynių. Tiltą suprojektavo Kelių valdybos inž. Anatolijus Rozenbliumas.[3]

Gelžbetoninis tiltas per Nevėžį Antrojo pasaulinio karo metais buvo susprogdintas. Tiltas pastatytas po karo gana greitai, atstačius vieną sugriautą taurą ir dviejuose tarpatramiuose įrengus naują perdangą iš medinių konstrukcijų. 1957 m. prasidėjo pastovaus tilto statyba. 1958 m. vasarą buvo betonuojami karo metais sugriauti tarpatramiai. Uždarius pagrindinį tiltą, šalia kariai per parą virš vandens buvo nutiesę medinį tiltą praleisti transporto priemonėms.

Tiesiant greitkelį, senasis tiltas 1975 m. buvo rekonstruotas.[4] Naujam keliui nepakako tilto pločio, todėl aukštupio pusėje šiam tiltui buvo praplatintos atramos ir perdangoje pridėtos dar dvi išilginės sijos, o žemupio pusėje praplatinta kraštinės sijos lentyna. Tokiu būdu pasiektas 11,75 m važiuojamosios dalies plotis. Perdanga paaukštinta nuo 10 iki 90 cm.

Dešinysis tiltas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tiesiant automagistralės ruožą, šalia senojo tilto, pastatyto dar tarpukaryje, Nevėžio aukštupio pusėje (Klaipėdos kryptimi) 1972 m. iškilo naujas dešinysis tiltas.[4] Projekto autoriai „Lietkelprojekto“ specialistai Darius Žickis ir Stasys Starta. Pastatė Kauno tiltų statybos valdyba, darbams vadovavo inž. Alfonsas Meškinis. Tiltas 105 m ilgio, 5 angų, 11,75 m pločio, su gembėmis virš atramų (10,4+25,5+32,3+25,5+10,4 m). Perdangai panaudotos tipinės 24 m ilgio tėjinio profilio gelžbetoninės sijos su įtempta armatūra.

Tiltų konstrukcijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Abu tiltai stovi atskirai, abipus automagistralės skiriamosios juostos. Jų konstrukcijos skirtingos:[4]

  • kairysis tiltas (žemupio pusėje) – sijinis šarnyrinis, perdanga – monolitinė briaunota, 3 tarpatramių, su gembėmis, skerspjūvyje – 5 kintamo aukščio sijos;
  • dešinysis tiltas (aukštupio pusėje) – karpytasis sijinis, perdanga – 3 tarpatramių, su pailgintomis skirtingo ilgio gembėmis, skerspjūvyje – 6 tėjinio profilio sijos.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Artimiausi tiltai per Nevėžį
prieš srovę: Babtų tiltas pasroviui:
Kėdainių pietinio aplinkkelio tiltas Raudondvario tiltas