Aliaskos kalnagūbris

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Aliaskos kalnagūbris

Aliaskos kalnagūbris (angl. Alaska Range) – kalnų grandinė Jungtinėse Valstijose, pietų Aliaskoje, įeina į Šiaurės Amerikos Kordiljerų Ramiojo vandenyno juostą. Ilgis – ~1000 km. Šiame kalnagūbryje yra aukščiausias Šiaurės Amerikos taškas – Makinlio kalnas (6194 m). Ašinę masyvo dalį sudaro intruzinės uolienos (granodioritai). Šlaitai statūs, smarkiai išraižyti.

Aliaskos kalnagūbris yra svarbi linija, skirianti orų mases. Pietiniuose šlaituose būdingi šilti, drėgni orai, o šiauriniuose – šalti, žvarbūs. Drėgnuosiuose šlaituose iki 800 m aukščio auga eglių miškai, aukščiau – amžini sniegynai ir ledynai. Šiauriniuose šlaituose būdinga kalnų tundra[1].

Svarbiausios viršukalnės:

  • Makinlis – 6194 m
  • Forakerio kalnas – 5304 m
  • Hanterio kalnas – 4442 m
  • Heiso kalnas – 4216 m
  • Silvertronas – 4029 m
  • Deboros kalnas – 3761 m

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Geografinis enciklopedinis žodynas. Maskva: „Sovetskaja Enciklopedija“, 1983, 24 psl.