Pūga
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Pūga – smarkus sniego pustymas. Pūga kyla, kai sninga ir pučia smarkus (>10 m/s) vėjas arba kai toks vėjas pučia ties puria sauso sniego danga. Pūga labai pablogina matomumą. Pūga yra meteorologinis reiškinys, neturintis skaitmeninės išraiškos. Šio reiškinio intensyvumas nusakomas terminais „silpnas”, „vidutinis”, „stiprus” ir kt.
Lietuvoje stichinių pūgų (trukmė 12 valandų ir ilgiau, o vėjo greitis didesnis arba lygus 15 m/s) tikimybė − kartą per 3−4 metus. Pvz., 1969 m. vasario 8 d. pūga truko 19 val., dar „žiauresnė“ pūga, nusinešusi žmonių gyvybių, buvo 1982 m. sausio 6-7 dienomis. Ši pūga siautė daugiau kaip 1/3 Lietuvos teritorijos. Vėjo greitis siekė >20 m/s.
