Bedlendas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Bedlendo uolos

Bedlendas (angl. Badland) – JAV, Pietų Dakotoje paplitusios savitos uolos. Pats pavadinimas kilęs iš angliškų žodžių bad land, reiškiančių bloga žemė. Jame įkurtas Bedlendo nacionalinis parkas.

Bedlendo istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Atšiauriame ir rūsčiame bedlende daugybę metų lankėsi siju genties indėnai. Vietovės atsiradimas siejamas su pietvakariuose dunksančiu 2207 m aukščio Black Hills'u. Maždaug prieš 65 mln. metų jis iškilo iš žemyninės jūros dugno. Ilgainiui dėl erozijos į rytus plytinčioje lygumoje susidarė pelkėta, sluoksniuota lyguma. Prieš maždaug 30 mln. metų dėl klimato pokyčių pelkės virto pievomis. Vėjo ir lietaus erozijos su šaknimis rovė žolę, sraunūs upokšniai plovė dirvožemį, išgrauždami smailes ir kupolus, o kaitri saulė neleido augt naujai augalijai. Ši erozija tebevyksta ir dabar.

Bedlendo gaivinimas, augalija ir gyvūnija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bedlendo gaivinimas pradėtas įkūrus Bedlendo nacionalinį gamtos paminklą, 1930 m. 1978 m. jam buvo suteiktas nacionalinio parko statusas. Bedlende paplitę driežai, gyvatės, paukščiai, šikšnosparniai, preriniai šuniukai, kai kur ganosi bizonai ir antilopės. Gražiausia bedlende vasarą, kai sausoje žemėje kaip stebuklas išauga Mariposos lelija.

Bedlendų paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bedlendai paplitę šiaurės Amerikoje. Gan dideli jų plotai esti Santa Kruzo saloje, Pietinėje Kalifornijos pakrantėje. Tai – Kalifornijos bedlendai. Bedlendai atsiranda dėl erozijos. Dažnai ją sukelia pats žmogus.