Pereiti prie turinio

Šiaurės Kaskadinių kalnų nacionalinis parkas

Koordinatės: 48°49′58″ š. pl. 121°20′51″ v. ilg. / 48.83278°š. pl. 121.34750°r. ilg. / 48.83278; 121.34750
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Šiaurės Kaskadinių kalnų nacionalinis parkas
IUCN Ib kategorija (Laukinės gamtos teritorija)
Vieta: Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos
(Vašingtono valstijos vėliava Vašingtono valstija)
Žemėlapis rodantis Šiaurės Kaskadinių kalnų nacionalinis parkas vietą.
Šiaurės Kaskadinių kalnų nacionalinis parkas
Koordinatės: 48°49′58″ š. pl. 121°20′51″ v. ilg. / 48.83278°š. pl. 121.34750°r. ilg. / 48.83278; 121.34750
Plotas: 2042 km²
Įkurtas: 1968 m.
Lankomumas: 30 326 (2017 m.)
Valdymas: Nacionalinė parkų tarnyba
Vikiteka: Šiaurės Kaskadinių kalnų nacionalinis parkas

Šiaurės Kaskadinių kalnų nacionalinis parkas (angl. North Cascades National Park) – JAV nacionalinis parkas, esantis Vašingtono valstijoje. Į parko teritoriją patenką Šiaurės Kaskadiniai kalnai, kurių aukščiausia vieta – Gudo kalnas (2810 m).

Parkas, esantis beveik 2700 m virš jūros lygio, pasižymi bene didžiausia biologine įvairove tarp visų JAV nacionalinių parkų.[1][2]

Miltinė meškauogė (Arctostaphylos uva-ursi) paprastai aptinkama atokiau šiaurėje, tačiau auga ir aukštesnėse parko vietose

Šiaurės Kaskadinių kalnų nacionalinio parko florai įtakos turi kalnuotas reljefas, drėgmė, nuolydis ir dirvožemio tipai, bei gaisro ekologija. Daug skirtingų ekologinių nišų leido vystytis biologinei įvairovei. Tik nedaugelyje kitų Šiaurės Amerikos nacionalinių parkų užfiksuota tiek induočių rūšių, kiek turi Šiaurės Kaskadinių kalnų nacionalinio parkas. Suskaičiuota 1630 rūšių, o ekspertų vertinimu, pridėjus ne induočius augalus ir grybus žinomų augalų rūšių būtų dvigubai daugiau.[3]

Skaičiuojama, kad parkas turi 960 km² sengirių. Kylant nuo žemiausių slėnių iki 610 m vyrauja kaliforninių cūgų, didžiųjų tujų ir didžiųjų pocūgių medelynai. Šios rūšys labai priklausomos nuo gilių dirvožemių, o 1000 metų senumo ir didesnių nei 61 m didžiųjų tujų galima aptikti prie Didžiojo Bebro upelio (Big Beaver Creek).[4][5] Šiuos žemesnėje altitudėje augančius miškus galima pasiekti įvairiais parko takais.[4] Tarp miško lajų galima pamatyti raudonalksnių ir didžialapių klevų, o miško tankmėje gausu paparčių, krūmų ir samanų.[5]

Parke yra daug įvairių gyvūnų rūšių, įskaitant 75 žinduolių rūšis, tokias kaip kojotas, rudoji lūšis, puma, briedis, elnias, ūdra, kalninė ožka ir juodasis lokys.

Pastebėta virš 200 rūšių paukščių, kurios Šiaurės Kaskadiniuose kalnuose poruojasi ir peri. Čia gyvena kilnusis ir baltagalvis erelis, taip pat dėmėtoji pelėda, puošnioji antis ir kai kurios žvirblių rūšys.

  1. „Nature“. National Park Service. Nuoroda tikrinta March 22, 2018.
  2. „Natural Features & Ecosystems“. National Park Service. Nuoroda tikrinta March 22, 2018.
  3. „Plants“. National Park Service. Nuoroda tikrinta March 22, 2018.
  4. 4,0 4,1 „Life Zones“. National Park Service. August 11, 2017. Nuoroda tikrinta March 23, 2018.
  5. 5,0 5,1 „Montane Forest“. National Park Service. August 11, 2017. Nuoroda tikrinta March 23, 2018.