Čapakurų kalbos
| Čapakurų | |
| Paplitimas | Brazilija, Bolivija |
|---|---|
| Kalbų skaičius | 9-12 |
| Kilmė | vamų-čapakurų čapakurų |
| Geografinis paplitimas | |
 | |
| Klasifikacija | Madeiros, Guaporės |
Čapakurų kalbos arba čapakurų-vanjamų kalbos (Chapacura, Chapacura–Wanham) – negausi indėnų kalbų šeima, kurios kalbos vartojamos pietvakarių Amazonijoje: šiaurės Bolivijoje ir Brazilijoje (Rondonijoje, Mato Grose, Amazonėje).
Čapakurų kalbos nėra išsamiai aprašytos, dalies jų būklė dabar nėra žinoma. Likusios gyvos kalbos sparčiai nyksta: išstumiamos ispanų, portugalų, tupių-gvaranių kalbų. Manoma, kad seniau čapakurų kalbų arealas buvęs didesnis. Bandyta susieti čapakurų kalbas ir išnykusią, Venesueloje vartotą vamų (gvamų) kalbą.[1]
Kalbos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Žinoma ~12 čapakurų kalbų:
- Guaporės:
- itenių (morių) [ite] – 90 žm. (2007 m.)
- kumanų (kužubių, kabišių) – neaišku, ar tai atskira kalba, tikėtina, kad XXI a. pr. išnyko
- rokoronų – išnykusi, priklausomybė neaiški.
- napekų – turbūt išnykusi, priklausomybė neaiški.
- Madeiros:
- orovinų [orw] – 2 žm. (2010 m.)
- varių (orovarių, Pakaa Novo) [pav] – ~1900 žm. (2007 m.)
- vanjamų – greičiausiai išnykusi (1970 m. ją kalbėjo keletas šeimų)
- urupų (jarų, urupainų?) – išnyko XX a. vid. (neaiškus santykis su urupainų kalba, kurią vieni laiko izoliuota, kiti – tupių-gvaranių kalba)
- torų [trz] – 2009 m. jau buvo išnykusi
Prie čapakurų kalbų galbūt priskirtinos seniau dabartiniame areale gyvavusių tautų kalbos, kurios nebuvo aprašytos: kužunų, mataua, urunumakų, herisobokonų. XX a. pr. išnykusioje murių kalboje yra čapakurų skolinių, bet ji laikoma izoliuota kalba.[2]
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Kaufman, Terrence (1990). „Language History in South America: What we know and how to know more“. In David L. Payne. Amazonian Linguistics. Austin: University of Texas Press.
- ↑ Nordhoff, Sebastian; Hammarström, Harald; Forkel, Robert; Haspelmath, Martin, eds. (2013). „Chapacuran“. Glottolog. Leipzig: Max Planck Institute for Evolutionary Anthropology.