Dolerizacija

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Dolerizacija – tarptautinis valiutų rinkos fenomenas, kai kitos valstybės pinigai plačiai naudojami valstybės viduje ar jos atskirose srityse ir nacionalinę valiutą gali net visiškai išstumti.

Dolerizacijos lygis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dolerizacija, visiška ar dalinė, gali būti ūkio sektorių viduje, perkant ar parduodant atskiras prekes, dažniausiai brangesnes, ar visoje valstybėje bendrai. Dolerizacija pasireiškia valstybėse, kuriose yra didelė nacionalinės valiutos infliacija, silpnas nacionalinis ūkis, pačios valstybės yra mažos.

Dolerizacijos juridinis statusas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dolerizacija skirstoma į oficialią, pusiau oficialią ir neoficialią. Vietoj nacionalinės valiutos dažniausiai naudojamas JAV doleris, Euras, Rusijos rublis, Australijos doleris ir Naujosios Zelandijos doleris. Būna ir taip, kad valstybėje naudojamos kelios kitų valstybių valiutos; stabilesnės yra naudojamos didesniame areale.

Laikotarpis ir atgaliniai procesai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dolerizacija dažniausiai būna laikina, nors mažesnėse valstybėse tai užtrunka po kelis dešimtmečius. Jei nacionalinė valiuta pradeda stiprėti, įvyksta nacionalinės valiutos revalvacija kartu su dedolerizacija, tai yra užsienio valiutos reikšmės kritimu vidaus ūkyje.

Dolerizacijos istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iki 1999 m. dolerizacija egzistavo de facto daugelyje besivystančių ir buvusios socialistinės stovyklos valstybių.

JAV doleris (vietoj Kolumbijos peso) Panamoje buvo pradėtas naudoti nuo 1904 m., Ekvadore – nuo 2000 m., Salvadore – nuo 2001 m. Dabar tai – pati stambiausia dolerizuota valstybė pasaulyje. Visiškas perėjimas prie JAV dolerio parodo pusiau kolonijinį ir ekonomiškai priklausomą šių valstybių ūkį.

Dolerizacija Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iki Antrojo pasaulinio karo Lietuvos ūkyje buvo galima sutikti įvairių valstybių pinigų: JAV dolerių, Vokietijos markių, Lenkijos zlotų. Lietuvos litas buvo pakankamai stipri valiuta, todėl dažniausiai buvo atsiskaitoma litais. Lietuvai esant SSRS sudėtyje buvo griežtai draudžiama turėti kitų valstybių, taip pat ir socialistinių, pinigus. Nors už SSRS Rusijos rublį ne visados buvo lengva nusipirkti prekių, bet jis mažai nuvertėdavo ir žmonės santaupas dažniausiai laikydavo rubliais. Žlungant SSRS ekonomikai, vykstant rublio devalvacijai žmonės pradėjo ieškoti kuo rublius pakeisti – buvo perkamas auksas, JAV doleriai, Vakarų Vokietijos markės. Praktiškai nuo 1990 m. buvo taupoma daugiausiai JAV doleriais. 1993 m. buvo uždrausta prekiauti kita užsienio valiuta, todėl įvyko lito revalvacija. Nežiūrint draudimo, už brangesnius daiktus: butą, garažą, automobilį buvo mokama kitų valstybių valiuta, dažniausiai JAV doleriais. 2002 m. pradžioje nusmukus JAV dolerio kursui, Lietuvos ūkyje daug stipresnes pozicijas užėmė litas. 2004 m. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, perkant privalomą registruoti turtą juridiškai buvo leista atsiskaitinėti eurais.