Willem van de Poll

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vilemas van de Polis

Vilemas van de Polis (ol. Willem van de Poll; 1895 m. balandžio 13 d. Amsterdame1970 m. gruodžio 10 d., ten pat) – Nyderlandų spaudos fotografas, vienas žinomiausių savo laikmečio fotografijos meistrų.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Studijavo ir 1919 m. baigė žinomą fotografų mokyklą – Vienos Graphische Lehr-und Versuchsanstalt. Pirmoji nuotrauka spaudoje pasirodė 1920 m. – ją paskelbė Vokietijos dienraštis „Berliner Tageblatt“. Vilemas van de Polis fotografu dirbo įvairiose darbovietėse: koncernuose „Philips“, „KLM“, „Unilever“; taip pat Nyderlandų ginkluotose pajėgose ir karališkosios šeimos namų tarnyboje. Kaip laisvai samdomas spaudos fotografas keliavo po pasaulį: pabuvojo Islandijoje (1934 m.) ir Egipte (1935 m.), darbavosi Berlyne ir Paryžiuje (1935 m.). Buvo nuplaukęs ir į Nyderlandų užjūrio kolonijas. Vertingos jo fotografijų serijos iš 1934 m. išvykos į Lenkiją. Šioje šalyje V. van de Polis nuotraukose ne tik įamžino valstybės politikus bei menininkus, bet ir lankėsi provincijoje. Anuo metų lenkų valdomame Vilniuje fotografavo Aušros Vartus, Lukiškių turgų; susitaręs su pareigūnais – Lenkijos ir Lietuvos pasieniečius prie Vievio bei kt. (2014 m. Varšuvoje buvo surengta jo darbų paroda, daugumą fotografijų varšuviečiai pamatė pirmą kartą).

Fotografijas publikavo žinomos naujienų agentūros „Schostall“ (Paryžius/Viena/Milanas), „Associated Press“ (Berlynas) ir „Blackstar“ (Niujorkas). Galiausiai pradėjo ir pats rašyti straipsnius į garsius leidinius „The Mirror“, „Panorama“, „Berliner Zeitung Illustrierte“. V. van de Polis buvo pasižymėjęs fotoportretų meistras, turėjęs profesionalų supratimą apie šviesos ir šešėlių žaismą nuotraukuose. Dauguma fotodarbų atlikti su Contessa Nettel kamera, negatyvai saugomi stiklo negatyvuose 9X12 cm.

Fotografas buvo tris kartus vedęs. Prieš mirtį kurį laiką gyveno Šveicarijoje, šioje valstybėje ilgą laiką buvo saugomas ir jo archyvas. 1988 m. sukauptus foto rinkinius palikuonys perdavė Olandijos nacionaliniam archyvui.

Nuotraukos iš kelionės į Vilniaus kraštą[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]