Vygriai

Vygriai lenk. Wigry
Vygrių vienuolynas

Vygriai 54°04′10″ š. pl. 23°05′28″ r. ilg. / 54.06944°š. pl. 23.09111°r. ilg. / 54.06944; 23.09111 (Vygriai)

Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)

Valstybė	Lenkija
Vaivadija	Palenkės vaivadija
Apskritis	Suvalkų apskritis
Valsčius	Suvalkų valsčius

Gyventojų ()	30

Pašto kodas	PL 16-412
Vikiteka	Vygriai

Vygriai (lenk. Wigry) – kaimas Lenkijos šiaurės rytuose, Suvalkų valsčiuje, Suvalkų apskrityje, Palenkės vaivadijoje. Kaimas yra apie 10 km į rytus nuo Suvalkų ir 106 km į šiaurę nuo vaivadijos centro Balstogės, Vygrių ežero pusiasalyje. Kaimas priklauso Suvalkijos etnografiniam regionui.

Istorija

Nuo VIII a. pr. m. e. iki XIX a. šioje teritorijoje gyveno lietuviams artima baltų tauta – jotvingiai. Nuo XIII-XIV a. iki 1795 m. kaimas priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Kaimą su Merkine jungė vadinamasis Vygrių traktas, kuriuo į medžioklę atjodavo Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas. Beveik iki pat XX a. Vygriuose lietuviai buvo dauguma.

1798 m. kovo 25 d. iš dalies Žemaitijos vyskupystės, dalies Vilniaus vyskupystės ir Lucko vyskupystės buvo įkurta Vygrių vyskupija su centru Vygriuose. Vyskupija panaikinta 1818 m. birželio 30 d. įkūrus Seinų vyskupiją, kurios pirmuoju vyskupu tapo paskutinysis Vygrių vyskupas. XIX a. pradžioje buvo Vygrių apskritis, priklausiusi Naujiesiems Rytprūsiams. Pagal 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį kaimas buvo priskirtas Lietuvos Respublikai. Pagal 1921 m. lenkų valdžios atliktą gyventojų surašymą kaime gyveno 37 žmonės, iš kurių 34 lenkai ir 3 lietuviai.^[1] Vygriuose palaidotas Mykolas Pranciškus Karpavičius, žymus Lietuvos pamokslininkas. 1975-1998 m. priklausė Suvalkų vaivadijai. 1997 m. pasirašyta Vygrių deklaracija.

Pavadinimo kilmė

Tikėtina, kad kaimo pavadinimas kilęs nuo Vygrių ežero pavadinimo, kuris kilęs nuo lietuvių kalbos žodžio Vingrus. Ežero forma primena S raidę, todėl ir ežeras anksčiau vadinosi Vingriai (Wingry).

Vienuolynas

Kaime yra Kamendulų vienuolių vienuolynas. Antrojo pasaulinio karo metais jis buvo apgriautas, vėliau ilgai atstatinėjamas. Prie restauracijos daug prisidėjo savamokslis dailininkas ir drožėjas Viktoras Vinikaitis. Šiuo metu vienuolyne veikia kurybinių darbų centras. Senojoje eremitijoje yra svečių namai.^[2] Vienuolyno patalpose įrengtas restoranas, šiuolaikinio meno galerija vaikams ir Jono Pauliaus II biblioteka, kuri atsirado po jo apsilankymo 1999 m.^[3] Vyksta kultūriniai renginiai, šiuolaikinės muzikos kocertai „Półwyspa Nowej Muzyki“. Barokinio stiliaus vienuolynas yra populiarus tarp medaus mėnesį švenčiančių sutuoktinių ir grigališkojo choralo mėgėjų. kriptoje palaidoti apie 40 eremitų vienuolių, ant jos sienos nutapyta mirties šokio freska, kurioje vaizduojama giltinė kviečianti vienuolį šokti. Apylinkėse veikia daug svečių namų ir stovyklaviečių. Kasmet rugpjūčio 15–16 dienomis kaime ir vienuolyne vyksta šventinė mugė.^[4] Vienuolyne buvo filmuojamas Stanisław Tym (Stanislavo Tymo) filmas Lūšis.