Eremitas
 |
Dėmesio! Straipsnis ar jo dalis neturi išnašų į patikimus šaltinius. Dėl to medžiaga gali būti nepatikima. Pagal Vikipedijos nuostatas, nepatikrinama informacija gali būti trinama. Paieškokite patikimų šaltinių ir paremkite medžiagą išnašomis į šaltinius. |
Eremitas arba atsiskyrėlis (graik. ἐρημίτης) eremites – „gyvenantis dykumoje“) – asmuo, kuris atsiskiria nuo visuomenės, gyvena izoliuotai ir laikosi celibato. Tradiciškai eremitais yra vadinami atsiskyrėliai, tokį gyvenimo būdą pasirenkantys iš religinių paskatų. Jie meldžiasi, laikosi askezės, gyvena iš išmaldos.
Pirmieji atsiskyrėliai (anachoretai) atsirado III a. Egipte ir Palestinoje. Kai kurie jų gyveno dykumoje. Griežtas eremitų asketizmas padarė įtakos karmelitų ir kartūzų ordinų reguloms.
Iki kanonizacijos eremitams priklausė Šventas Kalogeras, Šventas Rolandas ir Šventas Vivaldas. Viduramžių Vakarų Europoje didelę įtaką turėjo vienuolis Petras Eremitas.
 |
Šis su religija susijęs straipsnis yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |