WS Wrona

Warsztaty Szybowcowe Wrona



Tipas	Pradinio mokymo sklandytuvas
Gamintojas	Warsztaty Szybowcowe
Kūrėjas	Antoni Kocjan
Gamybos metai	1932-1939
Pirmas skrydis	1932 m. rugsėjo 6 d.
Pagrindiniai naudotojai	Įvairūs Lenkijos aeroklubai Lietuvos aeroklubas
Pagaminta vnt.	>430

WS Wrona arba Kocjan Wrona (pagal konstruktoriaus pavardę) - gausiausiai gamintas ir plačiausiai naudotas tarpukariu Lenkijoje sukurtas pradinio mokymo sklandytuvas. 1940 m. pradžioje 14 šio modelio orlaivių perėmė Lietuvos aeroklubas, juos naudojęs Aukštagirio sklandymo mokykloje.

Konstrukcija ir gamyba

„Wrona" - vienas iš keleto XX a. ketvirtojo dešimtmečio pradžioje Lenkijoje sukurtų paprastų pradinio mokymo sklandytuvų. Jų pagrindas buvo vokiškas DFS Zögling. Lygiagrečiai su „Wrona" Lenkijoje buvo sukurtas V. Červinskio (lenk. Wacław Czerwiński) ir V. Jarovskio (lenk. Władysław Jaworski) modelis „CWJ", išbandytas 1931 m. Abu modeliai paprasti mediniai aukštasparniai su atviru rėmu (nedengtos fiuzeliažo sijos). Pirmieji penki priešserijiniai „Wronų" egzemplioriai buvo pagaminti Varšuvos Mokotuvo aerodrome įsikūrusioje sklandytuvų gamybos įmonėje „Warsztaty Szybowcowe". Gamybą finansavo Lenkijos zenitinės ir dujų gynybos lyga (lenk. Liga Obrony Powietrznej i Przeciwgazowej, L.O.P.P.). Pirmasis skrydis šiuo orlaiviu atliktas Mokotuvo aerodrome 1932 m. rugsėjo 6 d., pilotas - Vilniuje gimęs Mečislovas Jonikas (Mieczysław Jonikas).^[1]

Konstrukciškai „Wrona" - aukštasparnis monoplanas, iš dviejų dalių surenkamas dviejų dalių sparnas montuojamas virš fiuzeliažo, buvo stačiakampio plano ir buvo tvirtinamas atotampomis. Sparno priekis iki pirmo lonžerono buvo dengtas fanera ir sudarė sukimui atsparią „D" formos dėžę, o likusi dalis buvo aptraukta audeklu. Apatinė sparno dalis dvejais spyriais kiekvienoje pusėje buvo tvirtinama prie fiuzeliažo apačios. Nuo statramsčio iki sparno galiuko buvo montuojami ilgi stačiakampiai eleronai. Taip pat eksperimentuota su priešsparnių įrengimu.^[1]

Atviro fiuzeliažo viršutinis ir apatinis lonžeronai buvo sujungti vertikaliais ir įstrižais statramsčiais. Pilotas vieta buvo be jokios apsaugos, po sparno priekiniu kraštu ant apatinio lonžerono įrengta sėdynė ir pedalai. Virš sparno buvo montuojamas ilgas trikampis stabilizatorius, kuris tęsėsi ir virš lonžeronų. Modelyje „bis" jo buvo atsisakyta. Uodega - siaura, trikampė, sumontuota ant viršutinio lonžerono, su stačiakampiais aukščio vairais kuriuose buvo daroma gili išpjova vairo judėjimui. Fiksuoti uodegos paviršiai buvo padengti fanera, o valdomi paviršiai - audeklu. Važiuoklę sudarė po apatiniu lonžeronu ant spyruoklių (kitur - guminių amortizatorių)^[2] sumontuotos iš uosio pagamintos tandeminės slidės.^[1]^[3]

Ankstyvųjų „Wronų" sparno mojis siekė 8,8 m., plotas - 13,2 m². 1934 m. pradėtame gaminti modelyje „Worna bis" sparno mojis ir plotas padidėjo maždaug 5%. Praktinis sklandytuvo naudojimas pradiniam pilotų mokymui atskleidė tendenciją nuvirsti į suktuką esant dideliems atakos kampams, ką sukeldavo pernelyg jautrūs aukščio vairai. Po keleto bandymų ši problema buvo sėkmingai išspręsta sumažinus visų vėlesnių „Wrona bis" aukščio vairų plotą, kartu padidinus vertikalaus stabilizatoriaus plotą ir nustačius neigiamą jo atakos kampą (-2º).

Eksploatacijos istorija

Serijinė „Wrona“ gamyba prasidėjo 1933 m. ir tęsėsi iki Lenkijos okupacijos 1939 m. Viso „Warsztaty Szybowcowe" gamykloje buvo pagaminta apie 100 šių orlaivių ir dar apie 250 buvo pagaminta pagal licenciją mažiausiai septyniose Europos šalyse. Konstrukciniai brėžiniai, medžiagos ir dalys, reikalingos pagaminti mažiausiai 50 lėktuvų buvo parduoti įvairiems aeroklubams ir organizacijoms, kurios šiuos orlaivius gaminosi savarankiškai. Orlaivio kūrėjas gamybos licencijas pardavinėjo labai palankiomis sąlygomis: brėžinių kaina – 50 zlotų, o licencija už kiekvieną pagamintą kopiją – 20 zlotų.^[4]

Licencinės „Wrona“ kopijos buvo gaminamos Bulgarijoje, Estijoje, Suomijoje, Jugoslavijoje^[4]^[5] ir Palestinoje. Suomijoje buvo naudojami keturi „Wrona bis“. Tris iš jų pastatė Helsinkyje įsikūręs Ilmailukerho technologijos universitetas (suom. Polyteknikkojen Ilmailukerho-PIK), ketvirtoji „Wrona bis“ buvo pastatyta "Lahden Purjelentokerho" gamykloje Lahtyje. Jie buvo naudojami 1936–1948 m. 1938 m. "Polytekknikojen Ilmajlukerho Ry" gamykla "worna-bis" pagrindu parengė sklandytuvo „PIK-2" brėžinius, pagal kuriuos sklandytuvas nebuvo pagamintas. 1937 m. viena "Wrona" išvežta į JAV, kur buvo naudojama vietos lenkų sklandytojų mokymams. 1939 m. Egiptas užsakė vieną arba du sklandytuvus „Wrona-bis“. Jie nebuvo pristatyti dėl prasidėjusio karo.^[6]

Okupavę Lenkiją keletą „Wronų" perėmė vokiečiai, daugiausiai iš karinių sklandytojų stovyklos Ustjanovoje. Dvylika jų Vokietijos sklandymo sąjunga padovanojo Slovakijos sklandytojams, kurie šiuos orlaivius pervadino „Vrana“.^[6]

Vienintelis su „Wrona“ pasiektas rekordas - 1938 m. birželį nuskristas 6,5 km atstumas – tai pirmasis (ir paskutinis) atviros konstrukcijos sklandytuvo rekordas Lenkijoje. 1935 m. balandį kita „Wrona“, lygiagrečiai su WS Czajka, pirmą kartą startavo naudojant autoišvilktuvą.^[1]

Nuo 1938 m. pirmosios modifikacijos „Wronos“ Lenkijoje nebenaudotos. 1939 m. Lenkijoje buvo naudojama per 400 „Wrona-bis“. Dauguma jų buvo sunaikintos 1939 m. rugsėjį.

Karą išgyveno tik keletas šio modelio sklandytuvų. Viena „Wrona bis" buvo naudojama iki 1950 m., vėliau tapo muziejaus eksponatu. 1963 m. gruodį jį įsigijo Lenkijos aviacijos muziejus Krokuvoje, kur jis yra eksponuojamas.^[6]

2020-2022 m. Lenkijos senovinių sklandytuvų entuziastas Jeržis Gruchalskis (Jerzy Gruchalski) pagal išlikusius brėžinius pagamino "Wronos" repliką".^[6]

Lietuvoje

1940 m. vasario 24 d. Šaulių sąjunga perėmė savo žinion Aukštagirio sklandymo mokyklą prie Vilniaus ir joje buvusius 14 mokomųjų sklandytuvų „Wrona-bis“. 1940 m. vasarą šie sklandytuvai atiteko likviduojamam Lietuvos aeroklubui.

Lietuvoje su „Varnomis“ 1940-1946 metais skraidyta Aukštagiryje, Kaune, Šiauliuose, Kulautuvoje ir Klaipėdoje.^[2]

Variantai

Wrona: Prototipai ir 1933 metais pradėtas gaminti serijinis variantas.

Wrona bis: 1934 m. pradėtas gaminti „Wrona“ su didesnio tarpatramio ir ploto sparnu. Papildomai modifikuota XX a. ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje, sumažinus aukščio vairų jautrumą ir susijusias sukimosi tendencijas.

Techniniai duomenys


		"Wrona"	"Wrona-bis"
Įgula		1
Ilgis		5,6 m
Sparno mojis		8,8 m	9,31 m
Sparno	plotas	13,2 m²	13,9 m²
	proilgis	5,8	6,3
	apkrova	10,83 kg/m²	10,8 kg/m²
Aukštis		1,9 m
Svoris	tuščio	68 kg	75 kg
Svoris	maksimalus kilimo	143 kg	150 kg
Greitis	minimalus	45 km/h
Greitis	maksimalus	70 km/h
Geriausia aerodinaminė kokybė:		11 esant 50 km/h (27 mazgų)
Mažiausias žemėjimo greitis		1,2 m/s (240 pėdų/min) esant 48 km/h (26 mazgų)^[7]

Išnašos

↑ ^1,0 ^1,1 ^1,2 ^1,3 Cynk, Jerzy (1971). Polish Aircraft 1893-1939. London: Putnam Publishing. pp. 710–711. ISBN 0-370-00085-4.
↑ ^2,0 ^2,1 Ramoška, Gytis (2008). „Mokomasis sklandytuvas „Varna“ („Wrona-bis“)“. Plieno sparnai. Lietuvos aviacijos istorija 1919-1940. Elektroniniam publikavimui parengė G. Kačergius. Nuoroda tikrinta 2024-08-27.
↑ „Kocjan "Wrona bis"“. J2MC planeurs (prancūzų ir anglų). Nuoroda tikrinta 2024-08-27.
↑ ^4,0 ^4,1 Јанић, Чедомир; Петровић, Огњан (2010). Век авијације у Србији 1910-2010, 225 значајних летелица. Београд: Аерокомуникације. ISBN 978-86-913973-0-2.{{cite book}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link)
↑ Krunić, Čedomir (2013). Civilno vazduhoplovstvo Kraljevine Jugoslavije -druga knjiga. Београд: Č.Krunić. ISBN 978-86-901623-4-5.
↑ ^6,0 ^6,1 ^6,2 ^6,3 „Kocjan "Wrona", 1932 (WS "Wrona")“. Samoloty polski (lenkų).
↑ Glass, A. (1977). Polskie konstrukcje lotnicze 1893-1939. Wydawnictwo Komunikacji i Łączności. Warszawa.

[:0-1] 1,0 ^1,1 ^1,2 ^1,3 Cynk, Jerzy (1971). Polish Aircraft 1893-1939. London: Putnam Publishing. pp. 710–711. ISBN 0-370-00085-4.

[:1-2] 2,0 ^2,1 Ramoška, Gytis (2008). „Mokomasis sklandytuvas „Varna“ („Wrona-bis“)“. Plieno sparnai. Lietuvos aviacijos istorija 1919-1940. Elektroniniam publikavimui parengė G. Kačergius. Nuoroda tikrinta 2024-08-27.

[3] „Kocjan "Wrona bis"“. J2MC planeurs (prancūzų ir anglų). Nuoroda tikrinta 2024-08-27.

[:2-4] 4,0 ^4,1 Јанић, Чедомир; Петровић, Огњан (2010). Век авијације у Србији 1910-2010, 225 значајних летелица. Београд: Аерокомуникације. ISBN 978-86-913973-0-2.{{cite book}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link)

[5] Krunić, Čedomir (2013). Civilno vazduhoplovstvo Kraljevine Jugoslavije -druga knjiga. Београд: Č.Krunić. ISBN 978-86-901623-4-5.

[:3-6] 6,0 ^6,1 ^6,2 ^6,3 „Kocjan "Wrona", 1932 (WS "Wrona")“. Samoloty polski (lenkų).

[7] Glass, A. (1977). Polskie konstrukcje lotnicze 1893-1939. Wydawnictwo Komunikacji i Łączności. Warszawa.

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]