Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjunga

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjunga – Lietuvos prozininkų, poetų, eseistų, publicistų, dramaturgų, vertėjų ir kritikų bendrija, nuo 2004 m. turinti asociacijos statusą. Būstinė Kaune, Rotušės a. 13.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjunga įkurta 1990 m. kovo 6 d. prie Lietuvos kultūros fondo. Turi per 200 narių, daugiausia mokytojų lituanistų, kultūros darbuotojų, medikų, žurnalistų, dailininkų, dvasininkų.

Veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjunga rengia nuo 1997 m. vieno eilėraščio konkursą „Lygiadienio giesmė“, nuo 1999 m. – „Vasaros poezijos šventę“ Kaune. Kas metai išleidžiama po 70-80 grožinės literatūros knygų, 19901991 m. leido žurnalą „Keturi vėjai“, 20002009 m. – 10 tomų poezijos almanachą „Ten, sidabro vingy…“, nuo 2009 m. leidžia prenumeruojamą kultūros, kūrybos ir tautotyros mėnraštį „Gintaro gimtinė“.[1]

LNRS Vilniaus skyrius kasmet rengia tradicinius renginius „Nepriklausomi vieversio skaitiniai“ (vasario mėn.) ir „Nepriklausomi lygės skaitiniai“ (rugsėjo mėn.). Išleista sutelktuvė „Tarp Vilnelės ir Neries“ (2014), kurioje spausdinama 39 autorių kūryba.

Pirmininkai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kitos sąjungos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vladas BuragasLietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjunga. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 294 psl.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • „Lietuvos nepriklausomieji rašytojai“ (sudarytojas Vytautas Indrašius), Vilnius, (1998)
  • Vardą rašysim ant laiko delnų (LNR sąjungos sąvadas) 2018, ISBN 978 9986 940 92 0