Vytautas Kairiūkštis (1890)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Vytautas Kairiūkštis (1890 m. lapkričio 14 d. Seinai – 1961 m. birželio 13 d. Vilnius, palaidotas Bernardinų kapinėse) – Lietuvos tapytojas, pedagogas, dailėtyrininkas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pedagogų posėdis mokytojų seminarijoje (kalba Juozas Kairiūkštis, jam iš dešinės sėdi kunigas Kristupas Čibiras, nežinomos moterys, Marcelinas Šikšnys, Viktoras Biržiška, Bronius Untulis, nežinomi moteris ir vyras, Vytautas Kairiūkštis. (Vilnius, 1921 metais)

Motina Julija Vichert - Kairiūkštienė, tėvas Juozas Kairiūkštis, sesuo Halina Kairiūkštytė-Jacinienė, brolis Jonas Kairiūkštis. 19101912 m. mokėsi Vilniaus piešimo mokykloje. 19121913 m. Maskvoje lankė Konstantino Juono tapybos studiją. 19131916 m. Maskvos universitete studijavo teisę. Dailės studijas 19171918 m. tęsė Maskvos tapybos, skulptūros ir architektūros mokykloje pas Nikolajų Kasatkiną ir 19201921 m. Aukštosiose meno ir technikos dirbtuvėse Maskvoje pas Pavelą Kuznecovą. 1931 m. eksternu baigė Vilniaus universitetą.

19181919 m. Voronežo liaudies švietimo skyriaus vaizduojamojo meno instruktorius, 1919 m. mobilizuotas į bolševikų kariuomenę, Irkutske tarnavo 5-osios armijos štabo kultūros skyriuje. 1921 m. grįžęs į Lietuvą vadovavo savo įsteigtai Vilniaus lietuvių piešimo studijai, mokytojavo Vilniaus gimnazijoje, nuo 1932 m. – Panevėžio gimnazijoje, nuo 1937 m. mokytojavo Kaune. 19401944 m. buvo Kauno kultūros muziejaus Meno skyriaus vedėjas. 19441951 m. dėstė Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute, nuo 1947 m. docentas. 1952 m. išėjęs į pensiją, persikėlė į Vilnių.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 1921 m. dalyvavo ir rengė parodas Lietuvoje ir Lenkijoje. Nuo 1924 m. Vilniaus lenkų dailininkų grupuotės „Blok“ narys. 19251929 m. keliavo po Vakarų Europą. Aplankyta Prancūzija, Vokietija, Danija, Italija, susipažinta su naujausiomis dailės kryptimis.

Nutapė figūrinių kompozicijų („Koncertai kavinėje“ 1921 m., „Pliažas“ 1928 m., ciklas „Moterys paplūdimyje“ 19281943 m.), portretų („Jonas Basanavičius“, 1922 m., „Kubistinis portretas“ 1923 m., motina, 1945 m.), peizažų („Vakaras Irkutske“ 1920 m., „Vasara prie Anykštos ežero“, 1938 m., „Pievos vasarą“ 1940 m., „Neris ties Vilniumi“, 1956 m.), natiurmortų („Natiurmortas su geltona vaza“, 1921 m.). Sukūrė pastelių, piešinių, koliažų.

Ankstyvieji kūriniai, figūrinės kompozicijos, turi konstruktyvizmo, kubizmo, peizažai – impresionizmo bruožų. Paveiksluose natūros formos abstrahuotos, išryškinta geometrinė formų ritmika, siekiama vaizdo aiškumo, racionalios harmoningos kompozicijos. Antrojo ir trečiojo dešimtmečio paveiksluose ypač ryšku kubistinis formos ir erdvės traktavimas, pabrėžiamos laužytos linijos, geometriškai suskaidytos formos, kontrastinių spalvų deriniai („Kompozicija“, 1922 m., „Suprematistinė kompozicija“, 1922–1923 m.). Vėlyvuosiuose paveiksluose vyrauja realistinė plastika, būdinga subtili formų modeliuotė, niuansuotų, švelnių spalvų deriniai („Debesuota vasaros diena“, 1952 m.). Jo kūryba išsiskiria intelektualumu, eksperimentų drąsa, novatoriškumu, grynos formos siekiu, ji padarė didelę įtaką moderniosios lietuvių dailės plėtotei. [1]

Vytauto Kairiūkščio kapas Bernardinų kapinėse

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vytautas Kairiūkštis (1890). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006