Jonas Kairiūkštis
| Jonas Kairiūkštis | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1896 m. spalio 13 d. Seinai, Lenkija |
| Mirė | 1957 m. spalio 9 d. (60 metų) Vilnius |
| Tėvas | Juozas Kairiūkštis |
| Motina | Julija Vichert-Kairiūkštienė |
| Vaikai | Tomas Kairiūkštis, Silvija Regina Kairiūkštytė-Raškauskienė |
| Veikla | gydytojas terapeutas, farmakologas |
| Partija | 1946 m. SSKP |
| Alma mater | 1920 m. Petrogrado karo medicinos akademija |
Jonas Kairiūkštis (1896 m. spalio 13 d. Seinuose – 1957 m. spalio 9 d. Vilniuje) – Lietuvos gydytojas terapeutas, farmakologas, profesorius, akademikas, laisvamanis.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Motina Julija Vichert-Kairiūkštienė (1864–1949), tėvas Juozas Kairiūkštis (1855–1937), sesuo Halina Kairiūkštytė-Jacinienė, brolis Vytautas Kairiūkštis, sūnus Tomas Kairiūkštis, duktė Silvija Regina Kairiūkštytė-Raškauskienė.
1916 m. baigė Martyno Yčo gimnaziją Voroneže. 1917 m. dalyvavo revoliuciniuose įvykiuose Petrograde, Lietuvos socialdemokratų partijos Petrogrado organizacijos veikloje, buvo darbininkų deputatų tarybos narys. 1920 m. baigęs Petrogrado karo medicinos akademiją grįžo į Lietuvą.
1924 m. išlaikė valstybinius egzaminus gydytojo licencijai Lietuvoje gauti, dirbo gydytoju Kalvarijoje. 1924–1932 m. Tauragės valstybinės psichiatrinės ligoninės vedėjas. 1924–1925 m. Tauragės suaugusiųjų gimnazijos mokytojas. 1932 m. persikėlė į Kauną, kur tęsė dirginamosios terapijos eksperimentus.[1] 1937 m. medicinos mokslų daktaras. Nuo 1937 m. dėstė Vytauto Didžiojo universitete, 1941 m. profesorius. 1942–1944 m. Vilniaus neurologinės ligoninės gydytojas. Nuo 1944 m. dėstė Vilniaus universiteto Medicinos fakultete, 1944–1948 m. Farmakologijos, 1944–1957 m. dar ir Fakultetinės terapijos katedros vedėjas, 1944–1951 m. Medicinos fakulteto dekanas. 1946 m. LSSR MA narys korespondentas.
Buvo „Kultūros“ bendradarbis. Vienas iš Laisvamanių sąjūdžio Lietuvoje iniciatorių, kartu su dr. Jonu Šliūpu, Jonu Ilgūnu, Karoliu Valašinu, Alfonsu Žukausku bei kt. 1924 m. Šiauliuose įkūrė Lietuvos laisvamanių etinės kultūros draugiją.[2] 1933–1939 m. redagavo žurnalą „Laisvoji mintis“, bendradarbiavo žurnale „Kultūra“. Išleido darbų apie tuberkuliozę, bronchinę astmą, laisvamanybę. Eksperimentinės ir klinikinės farmakologijos pradininkas Lietuvoje. Sukūrė (su kitais) neobenzinolio preparatą kai kurių formų tuberkuliozei ir alergijai gydyti.[3][4]
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Kur eini, katalikų jaunime? – Tilžė, 1925. – 16 p.
- Gamtos mokslų filosofija: straipsnių rinkinys pasaulėžiūrai kurti. – Tauragė, 1926. – 82 p.
- Bronchinės astmos gydymas benzinolio preparatais. – Kaunas: „Varpo“ spaustuvė, 1933. – 8 p.
- Laisvosios minties ABC: straipsnių rinkinys svarbiausiais laivamanybės klausimais. – Kaunas, 1934. – 80 p.
- Tuberkuliozės jaudinamoji terapija ir jos eksperimentinis pagrindas: disertacija medicinos daktaro laipsniui įgyti. – K., 1937. – 192 p.
- Alerginiai žarnų susirgimai. – Kaunas: „Varpo“ spaustuvė, 1938. – 9 p.
- Apie bronchinės astmos patogenezę ir gydymą. – Kaunas, 1938. – 71 p.
- Pažinkime gyvulių bei paukščių parazitus ir kovokime su jais kolūkių gyvulininkystės fermose. – Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1952. – 41 p.
- Imunitetas, tuberkuliozės dirginamoji terapija ir neobenzinolis, 1956 m., rusų k.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Psichiatrija. Vilnius: Vaistų žinios, 2003, 36 p. ISBN 9955-511-21-4.
- ↑ „Jonas Kairiūkštis – mokslo, minties ir sąžinės laisvės gynėjas – Ateizmas ir ateistai“. ateizmasirateistai.lt. 2014-12-03. Suarchyvuota iš originalo 2015-03-02. Nuoroda tikrinta 2016-05-08.
- ↑ Jonas Kairiūkštis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 175
- ↑ Jonas Kairiūkštis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Laisvamanybė Lietuvoje, Aldona Gaigalaitė Archyvuota kopija 2011-09-25 iš Wayback Machine projekto.