Halina Kairiūkštytė-Jacinienė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Halina Kairiūkštytė-Jacinienė
Gimė: 1896 m. spalio 13 d.
Seinai
Mirė: 1984 m. sausio 6 d. (87 metai)
Vilnius
Tėvas: Juozas Kairiūkštis
Motina: Julija Vichert-Kairiūkštienė
Sutuoktinis(-ė): Vitoldas Jacyna,
Gedertas Eliasas
Vaikai:

Julius, Liudas

Veikla: dailėtyrininkė, etnografė, dailininkė
Alma mater: 1926 m. Ciuricho universitetas

Halina Kairiūkštytė-Jacinienė (1896 m. spalio 13 d. Seinuose – 1984 m. sausio 6 d. Vilniuje) – Lietuvos dailėtyrininkė, etnografė, dailininkė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Motina Julija Vichert-Kairiūkštienė, tėvas Juozas Kairiūkštis, broliai Jonas Kairiūkštis ir Vytautas Kairiūkštis.

19111915 m. mokėsi Vilniaus piešimo mokykloje, čia įgijo gerus prancūzų ir vokiečių kalbų pagrindus. 1915 m. rudenį, prasidėjus karui, su šeima išvyko į Voronežą. 1915–1918 m. mokėsi Maskvos aukštesniųjų moterų kursų Fizikos ir matematikos fakulteto Gamtos skyriuje. Vėliau gyveno Petrograde, Jekaterinburge, Omske. 1921 m. sausio mėn. grįžo į Lietuvą, apsigyveno Kaune. 1921–1923 m. studijavo meno istoriją Miunsterio, 1923–1924 m. Miuncheno, 1924–1926 m. Ciuricho universiteto Filosofijos fakulteto Meno istorijos skyriuje. 1926 m. filosofijos daktarė. [1]

1926–1932 m. dėstė Kauno meno mokykloje. 19331940 m. gyveno Rygoje, bendradarbiavo enciklopedijoje „Latviešu konversācijas vārdnica“. 19421944 m. Vilniaus dailės akademijos, 1944–1946 m. Vilniaus dailės instituto, 1944–1950 m. Vilniaus universiteto dėstytoja, nuo 1945 m. docentė. Palaidota Bernardinų kapinėse Vilniuje.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Parašė monografiją „Pažaislis, baroko vienuolynas Lietuvoje“ (1930 m., II laida 2001 m.), parengė albumus „Lietuvių liaudies menas: Audiniai“ (knyga l, 1957 m.), „Pažaislis“ (su Juozu Baršausku, 1960 m.), paskelbė 200 straipsnių dailės ir kultūros klausimais.

Nupiešė apie 300 spalvotų senovės lietuvių drabužių rekonstrukcijų, atvirukų su tautodailės ornamentų motyvais. Sukaupė daug ikonografinės medžiagos apie lietuvių liaudies aprangą, skrynių tapybą, ornamentus. [2][3]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė. Įžymi, bet nepažinta
  2. Ona Navickienė. Halina Kairiūkštytė-Jacinienė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 176 psl.
  3. Rima Rutkauskienė. Halina Kairiūkštytė-Jacinienė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004