Vinzenz Dittrich
| Asmeniniai duomenys | ||
|---|---|---|
| Gimimo data | 1893 m. vasario 23 d. | |
| Gimimo vieta | Austrija-Vengrija | |
| Mirties data | 1965 m. sausio 25 d. | |
| Klubai | ||
| Dabar žaidžia | ||
| Pozicija | Gynėjas | |
| Profesionalūs klubai* | ||
| 191?–1913 1913–1925 1925–1930 |
Vienos SC Blue Star Vienos Rapidas Vienos ASV Hertha |
|
| Nacionalinė komanda** | ||
| 1913–1923 | Austrijos vyrų futbolo rinktinė | 16 rungt. (1 įvartis) |
Treniruotos komandos
| ||
| 1930–1931 1932–1933 1933–1935 1935–1936 1936–1937 1937–1938 1938–1939 1939–1940 1940–1941 po 1945– po 1945– 1947–1949 po 1949– po 1949– |
 LietuvaVienos SC Hakoah Marselio Olympique Žateco DSV Bazelio FC Nordstern Miulūzo FC Hamborno Hamborn 07 Vienos SPC Helfort Bratislavos ŠK Slovan Švechato SV Liuksemburgas Vyner Noištato SC Sirija Libanas | |
|
| ||
Vincentas Dittrichas (vok. Vinzenz „Gigerl“ Dittrich; 1893 m. vasario 23 d. – 1965 m. sausio 25 d.) – Austrijos futbolininkas ir futbolo treneris.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Sportininkas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Futbolininko karjerą pradėjo atstovaudamas Antrojoje lygoje žaidžiantį Vienos SC Blue Star. 1913 m. pateko į Vienos Rapidą, kurios spalvas gynė net dvylika metų. Įsitvirtinęs pagrindinėje sudėtyje, šešis kartus tapo Austrijos čempionu ir dukart laimėjo Austrijos futbolo taurę. Būdamas neaukšto ūgio ir smulkaus sudėjimo žaidė gynėjo pozicijoje.
Dar 1913 m. buvo pakviestas į Austrijos vyrų futbolo rinktinę rungtynėms Budapešte su Vengrijos rinktine. Nepaisant to, kad gynėjas V. Dittrichas dėjo visas pastangas ir pasiekė įvartį mušant vienuolikos metrų baudinį, tąkart austrai pralaimėjo rezultatu 3:4. Vėliau į šalies rinktinę buvo kviečiamas dar 15 kartų, paskutinis kvietimas buvo 1923 m. rungtynėms su Suomija.
1925 m. perėjo į Vienos ASV Herthą, kuri ką tik buvo užkopusi į šalies Pirmąją futbolo lygą. Komandai nesisekė ir netrukus ji iškrito į Antrąją lygą. V. Dittrichas kolektyvo nepaliko, o jį palaikė. Galiausiai klubas vėl iškovojo teisę žaisti Pirmojoje lygoje, kur išsilaikė tris sezonus. Kai 1930 m. Vienos ASV Hertha vėl buvo priversta grįžti į Antrąją lygą, Vincentas Dittrichas nusprendė baigti aktyviai sportuoti.
Treneris[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Iškart buvo pakviestas treniruoti Lietuvos vyrų futbolo rinktinę. Kontrakto pradžia – 1930 m. rugpjūčio 15 d. Tuo metu Kaune, Kariuomenės stadione Panemunėje vyko Baltijos futbolo taurės turnyras. Lietuvos rinktinė įveikė Estiją rezultatu 2:1, sužaidė lygiosiomis su Latvija 3:3 ir pirmą kartą laimėjo Baltijos taurę. Kad Lietuvos reprezentantai yra teisingame kelyje patvirtino dar viena pergalė tų pačių metų rugsėjo 13 d. draugiškose rungtynėse Klaipėdoje prieš estus 4:0.
1930 m. rugsėjo 22 d. futbolo aikštėje pasirodė ir pats Vincentas Dittrichas. Tai įvyko per draugiškas futbolo rungtynes LFLS stadione tarp Kauno ir Suvalkijos rinktinių, kuriose rezultatu 8:1 nugalėjo kauniečiai. Sirgaliai atkreipė dėmesį į austro labai tikslius kamuolio perdavimus pažliugusioje vejoje.[1][2]
Po žiemos V. Dittrichas vėl atvyko į Kauną treniruoti rinktinės, bet sėkmė 1931 m. jau buvo nusisukusi nuo jo ir Lietuvos komandos. Lietuviai pralaimėjo estams draugiškose rungtynėse 1:4, taip pat per Baltijos taurės turnyrą Taline 0:2. Latviams teko nusileisti per draugiškas rungtynes 2:5, taip pat per Baltijos taurės varžybas 0:1. Be to, Lietuvos rinktinė 1931 m. rugpjūčio 26 d. Kaune pralaimėjo viešnagėn atvykusiai Rumunijos futbolo rinktinei rezultatu 2:4. [3] Vincentas Dittrichas suprato, kad rinktinės rezultatai žymia dalimi priklauso nuo šalies futbolo klubų pajėgumų. Norėdamas padėti lietuviams sportininkams įgyti patirties jis į Kauną draugiškoms rungtynėms pasikvietė Vienos AC. Tąkart svečiai įveikė Kauno LFLS santykiu 1:10.
Kontraktas Lietuvoje baigėsi 1931 m. rugpjūčio 31 d. ir V.Dittrichas grįžo į Austriją, kur pradėjo dirbti su Vienos SC Hakoah. 1932 m. gruodyje, išvykos į Prancūziją metu, ši komanda netikėtai nugalėjo įžymiąją Marselio Olympique. Prancūzai nedelsiant pasikvietė V.Dittrichą ir keletą austrų futbolininkų į Marselį. Rezultatų ilgai laukti nereikėjo – jau 1933 m. šalies pirmenybėse užimta antroji vieta, o būsimame sezone laimėta Prancūzijos futbolo taurė.
Vėliau teko treniruoti Žateco DSV (Vokietija), Bazelio FC Nordstern (Šveicarija), Miulūzo FC (Prancūzija) ir Hamborno Hamborn 07 (Vokietija). 1940 m. rudenį jis dar dirbo su Antrosios lygos Vienos SPC Helfort, bet jau gruodį pervažiavo gyventi į Bratislavą. Pasibaigus 1940–41 m. sezonui V.Dittricho treniruojama Bratislavos ŠK Slovan tapo Slovakijos čempionu. Po Antrojo pasaulinio karo jis dirbo su Švechato SV (Austrija), kurį laiką darbavosi Liuksemburge, 1947–1949 m. treniravo Vyner Noištato SC. Vėliau dirbo trenerio darbą Sirijoje ir Libane.