Vindijos marka

	marca Vindica ; Vindijos marka
	Šventosios Romos imperijos marka
	Location of Marka (Slovenska krajina) Karintijos kunigaikštystėje
Sostinė	Nenurodyta
Kalbos	lotynų
Valdymo forma	monarchija
Era	viduramžiai
- Įkurta	apie 889 m.
- Panaikinta	1374 m.

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Vindijos marka, Vindų marka (lot. marca Vindica vok. Windische Mark), slavų tautose dar žinoma kaip Slovėnų marka (slovėn. Slovenska krajina) – pasienio regionas (marka) pietrytinėje Šventosios Romos imperijos dalyje, egzistavęs IX–XIV a. Markos teritorijos apėmė sritis, kur dabar yra pietryčių Slovėnija (žemutinė Kraina ar Dolenjska).

Pavadinimas nepainiotinas su Vendų marka, egzistavusia Prekmurjės istoriniame regione, kuri priklausė Vengrijos karalystei.

Istorija

Markos pavadinimas kilo nuo germanų vartoto etnonimo vindai, apibrėžiančio slavus, gyvenančius į pietryčius nuo jų (dabartinių slovėnų protėvius). Panašus pavadinimas (vendai) buvo vartotas slavams, gyvenantiems į šiaurės rytus (dab. sorbų protėviams). Jau ankstyvaisiais viduramžiais marcha Winedorum minima kaip tolimas bavarų pasienio regionas, kuriame viešpatauja pirmasis istorijoje žinomas slavų kilmės kunigaikštis Valukas.

Oficialiai marka įkurta tikriausiai IX a. pabaigoje, kuomet madjarų nusiaubtoje Karantanijoje suformuotos kelios pasienio markos (tarp jų buvo Karintijos marka, Krainos marka, Savinios marka, Istrijos marka). Didžiąją dalį istorijos Vindijos marka buvo pavaldi gretimoms markoms ar kunigaikštystėms: iš pradžių Krainos, vėliau Savinios (nuo 960 m.), vėliau (nuo 1036 m.) – vėl Krainos markoms.

Nuo tada Vindija buvo neatskiriama Krainos dalis, ir ši tradiciškai buvo vadinama Krainos ir Vindijos marka. 1077 m. abi teritorijos tapo pavaldžios Akvilėjos patriarchatui, nuo 1209 m. čia įsitvirtino Vechselburgo grafai, vėliau – Andecho grafai. 1269 m. abi markas užvaldė Bohemijos karalius Otokaras II. 1282 m. valdžią kunigaikštystėje perėmė Gerco grafystės Mainhardineriai, kol galiausiai 1374 m. Krainą ir Vindiją paveldėjo Habsburgai. Jie galutinai panaikino Vindijos marką kaip atskirą politinį vienetą, inkorporuodami ją į Krainos kunigaikštystę. Nepaisant to, dar XVII a. kartais ši teritorija buvo išskiriama žemėlapiuose.