Karintijos marka

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Karintijos marka
Rytų Frankų karalystės marka

889 – 976
Location of
Location of
Marka Šventosios Romos imperijos pietryčiuose
Sostinė Fryzachas
Kalbos lotynų
Valdymo forma monarchija
Era viduramžiai
 - Įkurta 889 m., 889
 - Tapo kunigaikštyste 976 m.

Karintijos marka – pasienio regionas (marka) pietrytinėje Rytų Frankijos dalyje, o vėliau Šventojoje Romos imperijoje 889–976 m. Markos teritorijos apėmė sritis, kur dabar yra pietinė Austrija ir Slovėnija.

Iki 889 m. būsimosios markos teritorijos priklausė Karantanijai, kuri buvo pavaldi Bavarijai, kuri savo ruožtu buvo pavaldi Rytų Frankų karalystei. Jos paskutinis kunigaikštis buvo Arnulfas Karintietis, Karolingo Karlomano neteisėtas sūnus.

887 m. ėmęs valdyti visą karalystę, Arnulfas sudalino pietrytines teritorijas į kelias atskiras markas. Kitos tuo metu sukurtos markos buvo Austrijos marka, Krainos marka ir Istrijos marka. Karintijos marka buvo nuolat puldinėjama barbarų madjarų, kurie nusiaubė jos teritorijas. Didžiausios markos gyvenvietės buvo Fryzachas ir Filachas. 952 m. marka, kartu su Kraina, Istrija ir Friuli priskirtos Bavarijos kunigaikštystei. Joje viešpatavo Luitpoldingų giminės markgrafai.

976 m. Imperatorius Otonas II nusprendė sukurti savo imperijoje šeštąją kunigaikštystę. Dėl to jis pakėlė Karintijos marką į kunigaikštystę, ir į ją sujungė pietrytines markas.