Akvilėjos patriarchatas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Akvilėjos bazilika
Akvilėjos patriarchatas 1378 m.

Akvilėjos patriarchatas (lot. Patriarchatus Aquileiensis) – autonominė (VIVII a. – nepripažinta autokefalinė)[1] Bažnyčia, kurios kanoninė teritorija aprėpė dabartinės Italijos šiaurės rytų sritis (Venetą, Friulį–Veneciją Džuliją), dalį Slovėnijos ir Kroatijos teritorijų (Istrijos pusiasalį). Esama duomenų, kad buvo taikomos savos pamaldų apeigos. Susitaikius su Roma (698 m.) Akvilėjos vyskupai išsaugojo patriarchų titulą ir buvo stambūs feodalai. Patriarchatas buvo panaikintas 1751 m., jo teritorija padalyta į dvi arkivyskupijas.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. G. C. Menis, History of Friuli, pp. 109–110, G. E. A. P. Pordenone 1988.