Vincas Staniškis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Staniškių giminės kapai Povonzkų kapinėse Varšuvoje (Duomenys apie palaidotą Vincą Staniškį - aukštai dešinėje)

Vincas Staniškis, lenk. Wincenty Staniszkis (apie 1853 m. Išlandžiuose (Vilkaviškio apskrities Gižų valsčius) – 1926 m. liepos mėnesyje (Varšuvoje?)) – Lietuvos ir Lenkijos gimnazijose dirbęs mokytojas kalbininkas, varpininkas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokėsi Marijampolės gimnazijoje, vėliau studijavo Maskvos universitete. Būdamas ketvirtame kurse, gyveno viename kambaryje su ką tik įstojusiu Jonu Basanavičiumi. Po baigimo, maždaug nuo 1880 m., mokytojavo gimnazijoje Marijampolėje, mokė graikų, lotynų ir lietuvių kalbas. Buvusio mokinio, o vėliau garsaus kalbininko Jono Jablonskio nuomone, gimnazijoje dėstomos gimtosios kalbos pamokos buvo gana formalios ir mažai naudingos.

Marijampolėje mokyt. Vincas Staniškis gaudavo nelegalią „Aušrą“, ją persiųsdavo gydytojui Petrui Matulaičiui. Seinų kunigų seminarijos klierikas viename savo laiške parašė, kad draudžiamos lietuviškos spaudos galima gauti pas V.Staniškį. Šis laiškas pakliuvo seminarijos inspektoriui ir apie 1895 m. mokytojas buvo iškeltas į Lomžą. Tiek gyvendamas pastarajame mieste, tiek ir Marijampolėje aukodavo „Varpo“ reikalams, Kaziui Griniui teikdavo žinias apie Suvalkijos mokyklų gyvenimą.

Buvo sukūręs šeimą su lenkaite Veronika Szmit. Jai mirus, vedė jos seserį Aną. Sūnus Vitoldas Teofilis (1880-1941) iš pirmos santuokos – žinomas Lenkijos politikas, agrotechnikos profesorius.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]